Įmonė sudarė sutartį su aukštąja mokykla, kad sumokės už darbuotojo studijas magistrantūroje.
Ar įmonė patirtas išlaidas už darbuotojo studijas magistrantūroje iškart gali priskirti nematerialiajam turtui ir pradėti dėvėti nuo kito mėnesio per 4 metus, ar tas sumas reikia kaupti ir pradėti dėvėti, kada darbuotojas įgyja magistro laipsnį? Ar įmonė gali patirtas išlaidas dėl studijų priskirti leidžiamiems atskaitymams, kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį?
– Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992; 2005, Nr. 88-3292; toliau – PMĮ) 13 straipsnio 3 dalyje pateikta ilgalaikio turto sąvoka. Pagal įstatymo nuostatas, nuo 2005 metų mokestinio laikotarpio pradžios ilgalaikiam nematerialiajam turtui gali būti priskiriamos vieneto tiesiogiai sumokėtos sumos Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo įstaigoms už fizinių asmenų, susijusių su šiuo vienetu darbo santykiais, arba fizinių asmenų, pagal su šiuo vienetu sudarytą įsipareigojusių jame dirbti po mokymo pabaigos, mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, po šių fizinių asmenų išsilavinimo ir (arba) įsigijimo.
Vadinasi, tokios vienetų patirtos išlaidos darbuotojų arba būsimųjų darbuotojų mokymui apmokėti per mokymosi laikotarpį kaupiamos ir laikomos ilgalaikiu nematerialiuoju turtu, kuris priskiriamas PMĮ 1 priedėlio „Kitas nematerialusis turtas” turto grupei. Šio turto grupei PMĮ 1 priedėlyje nustatytas 4 metų amortizacijos normatyvas. Todėl minėtų išlaidų, priskirtų nematerialiam ilgalaikiam turtui, įsigijimo kaina į sąnaudas dalimis gali būti įskaitoma per ne trumpesnį nei 4 metai amortizacijos laikotarpį po minėtų fizinių asmenų išsilavinimo įgijimo.
Šiuo atveju įmonė patiria išlaidas, sumokėdama už darbuotojo mokymąsi aukštojoje mokykloje, tai šių išlaidų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams reikėtų vertinti analizuojant jų būtinumą PMĮ 17 straipsnio prasme. Jei bendrovės patirtos išlaidos atitinka PMĮ 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o tas darbuotojas įgyja aukštąjį išsilavinimą ir jo darbo santykiai bendrovėje pagrįsti ekonomine nauda, tai tokios vieneto patirtos mokymo sąnaudos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams dalimis ne per trumpesnį nei 4 metų amortizacijos laikotarpį po minėto darbuotojo išsilavinimo įsigijimo.
Tuo atveju, kai bendrovės darbuotojas nutraukia darbo sutartį nesuteikdamas pastarajai ekonominės naudos, tai bendrovės sumokėtos sumos už mokymąsi magistrantūroje laikomos neleidžiamais atskaitymais.
Viktorija Černiauskienė,
Kauno apskrities Švietimo ir konsultavimo skyriaus
vyriausioji specialistė