Testamentas palengvina turto dalijimąsi po jo palikėjo mirties. Nors turėdami šį dokumentą paveldėtojai neišvengia biurokratinių procedūrų, tačiau yra mažesnė ginčų tikimybė.
Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė Vanda Kasiulynienė dienraščiui teigė, kad jei žmogui nepatinka paveldėjimas pagal įstatymą, jis turtą gali perleisti savo nuožiūra – palikdamas testamentą.
Testamentas sudaromas trimis būdais. Žmogus gali parašyti jį savo ranka ir saugoti namuose. Tačiau po jo mirties dokumentą turės pripažinti teismas. Kitas būdas – ranka parašytą palikimą užklijuoti voke ir oficialiai perduoti jį saugoti notarui. Trečiu atveju žmogus testamentą sudaro notarine tvarka. Anot V.Kasiulynienės, gyventojai dažniausiai palikimą tvarko pas notarą. Patvirtintas dokumentas registruojamas testamentų registre.
Testamentą gali patvirtinti ir kiti asmenys. Kaimuose tokią teisę turi seniūnai. Ligonių testamentą gali patvirtinti vyriausiasis ar gydantis gydytojas, jūreivių – laivo kapitonas, karių – jų vadas, kalinių – laisvės atėmimo įstaigos viršininkas. Anot V.Kasiulynienės, tokių testamentų patvirtinimų pasitaiko retai. Palikimo dokumentą minėti atstovai vis tiek turi perduoti notarui.
Notarės teigimu, dažniausiai testamentais rūpinasi vyresnio amžiaus žmonės. „Jie labai stengiasi, kad įpėdiniui nereikėtų vargti. Esant testamentui, kyla mažiau ginčų, tačiau tai nereiškia, kad nebereikės tvarkyti jokių dokumentų. Gavus turtą ir pagal įstatymą, ir pagal testamentą, reikia praeiti paveldėjimo procedūrą. Žmogui mirus, įpėdinis turi pareikšti, kad jis priima palikimą. Jis gali ir nepriimti, nes kartu su turtu paveldimos ir mirusiojo skolos”, – aiškino notarė.
Jei testamentas neparašomas, turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka. Yra šešios paveldėtojų eilės. Pirmiausiai turtas atitenka vaikams, antroje vietoje – tėvai, vaikaičiai, trečioje – seneliai, provaikaičiai, ketvirtoje – broliai, seserys, proseneliai, penktoje – sūnėnai, dukterėčios, šeštoje – pusbroliai, pusseserės. Anot pašnekovės, sutuoktinis nėra įpėdinis pagal eiles. Paveldėjimas yra susijęs su kraujo giminyste, o vyras ar žmona pagal šį požymį nėra giminaičiai. Sutuoktinis tam tikrą dalį paveldi su vaikais ar tėvais. Nesant pirmos ir antros eilių paveldėtojų, viską paveldi sutuoktinis. Jei miręs žmogus neturėjo artimųjų, turtas atitenka valstybei.
V.Kasiulynienė iš savo praktikos prisiminė istoriją, kai žmogus testamente savo turtą užrašė bažnyčiai. Pasak jos, turtą galima palikti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, valstybei.
Gina Kubiliūtė