Šalies įvaizdžio formuotojai ir lituanistai įsitikinę, kad viena seniausių indoeuropiečių kalbų gali užimti išskirtinę vietą Europos kultūros ir mokslo kontekste
Londone vakar prasidėjusioje tradicinėje kalbų mugėje, be keliasdešimties kitų pasaulio šnekų, pristatoma ir lietuvių kalba. Kaip sakė parodos lankytojams lietuvių kalbą pristatanti Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros vedėja Meilutė Ramonienė, mūsų šalies stendas sulaukia gausybės lankytojų dėmesio. „Daugelis britų ne tik skaito lankstinukus, bet ir mielai dalyvauja trumpose kalbos pamokėlėse”, – sakė docentė, dar dvi dienas Londone populiarinsianti lietuvių kalbą.
Tuo tarpu Lietuvos instituto direktorė Karina Firkavičiūtė teigė, kad tokios mugės visų pirma populiarina pačią šalį bei jos tradicijas, taip pat leidžia deramai įvertinti Europos Sąjungoje palyginti mažai vartojamą lietuvių kalbą.
Stendas – matomiausioje vietoje
Lietuvių kalba Europoje pristatoma nebe pirmą kartą. Lietuvos stendą parodoje rengę specialistai sako iš patirties žinantys, kokia informacija domina paprastus parodos lankytojus.
Lietuvių kalbos stendas parodoje įrengtas vienoje matomiausių vietų – tiesiai prieš įėjimą į parodų salę. „Šis faktas iš karto nuteikė optimistiškai. Kaip ir tikėjomės, nemažai lankytojų pirmiausiai sustoja ties mūsų stendu. Turiu pripažinti, kad daugeliui britų mūsų kalba atrodo įdomi ir net egzotiška”, – telefonu iš Londono „Kauno dienai” sakė M.Ramonienė.
17-ąjį kartą vykstančioje mugėje renginio lankytojai gali gauti informaciją apie vieną seniausių indoeuropiečių kalbų, sužinoti, kur galima jos išmokti, taip pat dalyvauti pirmojoje lietuvių kalbos pamokoje.
Lietuvių kalbos pristatymui mugėje skirtas atskiras stendas. Parodos lankytojams dalijama informacinė medžiaga, populiaria ir lengvai suprantama forma paaiškinanti lietuvių kalbos kilmę, jos specifiką, ryšius su kitomis kalbomis. Kartu su šia medžiaga teikiama informacija apie įvairiose užsienio šalyse veikiančias švietimo įstaigas, kuriose galima išmokti lietuvių kalbos.
Londono parodoje dalyvaujantys lietuviai pripažįsta, kad daugelis britų mažai žino apie lietuvių kalbą, tačiau ja smalsiai domisi. „Be abejonės, tam įtakos turi ir Lietuvos dabartinė situacija: lietuvių kalba – viena oficialių ES kalbų”, – sakė parodoje dalyvaujanti M.Ramonienė.
Mokosi vis daugiau europiečių
Kodėl Lietuva dalyvauja tokio pobūdžio renginiuose? Lietuvių kalbą tyrinėjantys mokslininkai ir šalies įvaizdžio formuotojai sako, kad svarbiausias uždavinys – populiarinti kalbą. „Londono kalbų mugė – puiki galimybė pristatyti mūsų senąją kalbą Didžiojoje Britanijoje.
Esame dalyvavę analogiškuose renginiuose Berlyne, Prahoje, Madride bei Paryžiuje, ir visuose šiuose renginiuose pristatyta lietuvių kalba sulaukdavo itin didelio susidomėjimo. Dalyvavimas Londono mugėje yra dar vienas tęstinis žingsnis populiarinant lietuvių kalbą užsienyje”, – sakė Lietuvos instituto direktorė Karina Firkavičiūtė.
Pasak jos, dalyvavimas kalbų mugėse svarbus ir tuo, kad šis renginys skirtas plačiajai publikai, ne vien kalbų specialistams. Iki praėjusių metų kalbų mugė buvo orientuota tik į specialistus, tačiau 2004 metais renginio organizatoriai atnaujino mugės idėją ir nuo tada į ją kviečia kiek įmanoma įvairesnę publiką.
„Dabar teikiame informaciją apie tai, kuriose pasaulio aukštosiose mokyklose mokoma lietuvių kalbos”, – sakė Lietuvos instituto direktorė. Mugės metu vedamos kalbos pamokos, kuriose gali dalyvauti visi norintieji. Susidomėję lietuvių kalba turi galimybę studijuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Italijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos, kitų ES šalių aukštosiose mokyklose. „Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad lietuvių kalbą mokosi vis daugiau europiečių”, – sakė K.Firkavičiūtė.
Bibliotekos užsako lietuviškų knygų
Didžiąja dalimi prie lietuvių kalbos populiarinimo Europos Sąjungoje prisideda du kartus per metus vykstančios kalbų mugės. Praėjusiais metais lietuvių kalba pristatyta mugėse „Expolingua” Paryžiuje, Madride bei Prahoje, 2003 m. – „Expolingua” mugėje Berlyne.
Paryžiaus mugėje, be kita ko, parodytas ir filmas apie garsiausius Lietuvos kalbininkus „Būti kalboje”, sukurtas paminėti lietuviškos spaudos atgavimo lotyniškais rašmenimis 100-mečiui. Dokumentiniame filme pateikiami interviu su žymiais Lietuvos profesoriais, dirbusiais ypatingomis, kartais net grėsmingomis sovietmečio sąlygomis, – Aleksu Girdeniu, Vytautu Vitkausku, Klementina Vosylyte ir kitais.
Madrido mugės rengėjai pabrėžė besiplečiančios Europos kalbų įvairovę. Keltas tikslas pristatyti pasaulio kalbas ir kultūras, propaguoti kalbų studijas Ispanijoje ir už jos ribų, informuoti apie universitetinių bei profesinių studijų užsienyje galimybes, aptarti lingvistinių studijų naujoves.
Mūsų šalies įvaizdžio formuotojai sako, kad po tokių renginių jaučiami ir tiesioginiai dividendai. Jų vertinimu, lietuvių kalba ima domėtis vis daugiau europiečių. „Sulaukiame gerokai daugiau klausimų, prašymų suteikti informacijos apie lietuvių kalbą”, – sakė K.Firkavičiūtė.
Yra ir daugiau mūsų kalbos populiarėjimo Europoje požymių. Kaip nurodo Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė, jos vadovaujama įstaiga vis dažniau sulaukia kitų šalių bibliotekų ir knygynų užsakymų įsigyti lietuvių kalbos žodynų, gramatikų. „Prieš trejus metus Europoje niekas nesidomėjo tokio pobūdžio knygomis”, – konstatavo Lietuvių kalbos instituto direktorė.
Kelia naujus uždavinius
Vis dažniau kalbant apie lietuvių kalbos nykimą, o svarbiausia tokių procesų priežastimi įvardijant Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, kurioje populiaresnės kitos kalbos, lituanistai pastebi, kad tokie argumentai vis dažniau atrodo nepagrįsti. Esą, Lietuvai tapus ES nare, mūsų kalba Europoje tapo labiau žinoma, todėl lituanistai sau kelia naujus uždavinius.
„Lietuvių kalba išlieka įdomi kaip indoeuropiejistikos objektas. Pastebimos tendencijos, kad ši kryptis nesivysto itin sparčiai, tačiau šiuo metu didelis dėmesys skiriamos tipologiniams tyrinėjimams, o čia lietuvių kalba nėra paskutinėje vietoje. Mokslo požiūriu ji yra įdomi visame pasaulyje”, – įsitikinusi Lietuvių kalbos instituto direktorė.
Pripažįstama, kad iki šiol diegiamos lietuvių kalbos populiarinimo priemonės yra tik ilgo proceso pradžia. „Lietuvių kalba iki šiol nepakankamai naudojama Europoje greta kitų mažai vartojamų kalbų, – sakė J.Zabarskaitė. – Ta kryptimi turime smarkiai dirbti, tik tuomet pati Europa nuspręs, ar jai įdomi ir reikalinga lietuvių kalba. Mūsų institutas imasi ir kitų priemonių, norime pradėti plėtoti valstybės programą, kuri rūpintųsi kalbos sklaida užsienyje ir palaikytų pasaulyje vykdomus lituanistinius tyrimus”.
Gerokai patogesnė pozicija
Sutariama, kad lietuvių kalba Europoje retai naudojama kaip ES gyventojų susikalbėjimo priemonė, tačiau ji įdomi savaip. „Mūsų šneka – viena seniausių Europoje. Kartu kalba apskleidžia mūsų kultūrą, tradicijas ir istoriją”, – pastebėjo K.Firkavičiūtė. Anot jos, šios priežastys gali lemti, kad lietuvių kalba bent užsitikrins tvirtas pozicijas ir populiarumą tarp kitų mažųjų ES šalių kalbų.
„Ganėtinai agresyviai savo kalbas pristatinėja katalonai, baskai. Šios kalbos nėra valstybinės, todėl jie, matyt, jaučia tam tikrus kompleksus. Šiame kontekste lietuvių kalba turi gerokai patogesnes pozicijas”, – įsitikinusi J.Zabarskaitė.
Lietuvos įvaizdžio formuotojai ir lituanistai tikisi, kad kasmet Europoje mažės žmonių, kurie lietuvių kalbą priskirs slavų šeimai ir manys, jog daugelis baltų kalba rusiškai. „Esu tikra, kad tam tikromis priemonėmis galime pasiekti, kad lietuvių kalba taptų vis labiau patrauklesne eksporto preke”, – sakė Lietuvos instituto direktorė.
Remigijus Jurgelaitis