Dėl Atėnuose dingusios garliaviškės ketinama kreiptis į Interpolą
Artimiausiu metu Kauno rajono policija rengiasi Interpolo kanalais paskelbti keturiasdešimt aštuonerių metų Z.K., gyvenusios Garliavos seniūnijoje, paiešką. Į pareigūnus pagalbos kreipėsi šios moters septyniasdešimt devynerių metų mama, teigianti, kad jau du mėnesiai nesulaukianti iš Graikijon uždarbiauti išvykusios dukros jokių žinių.
„Kauno diena” atliko savąjį žurnalistinį tyrimą: dingusiosios buvusią bendradarbę ir kauniškę firmą, per kurią moterys rado darbą užsienyje, Lietuvoje pavyko rasti anksčiau už policiją.
Sugundė amžių ignoruojantis skelbimas
Dingusiosios mama dienraščiui pasakojo, kad užsienin jos dukrą išginė vienos Giraitėje veikusios mėsos perdirbimo įmonės bankrotas. Po jo apie metus dukra vaikščiojo po teismus, tačiau iš uždirbtų aštuonių tūkstančių litų pavyko atgauti vos du tūkstančius.
„Dukrai jau greit penkiasdešimt, todėl rasti darbą Lietuvoje gana sunku”, – dėstė gerai žinomus dalykus senolė. Tokiomis aplinkybėmis į dukters rankas ir pateko skelbimas laikraštyje apie siūlomą darbą Graikijoje. „Siūlomas darbas Graikijoje. Amžius neribojamas. Šeimose, viešbučiuose, barmenėms, padavėjoms”, – skelbė viena Kaune įsikūrusi firma.
Surinkusi kelionei apie du tūkstančius litų, Z.K. išvyko į Graikiją vasario pradžioje. Kartu važiavo ir viena panašaus amžiaus buvusi bendradarbė. Pastaroji, gyvenanti Žemuosiuose Šančiuose, gegužę viską metusi grįžo Lietuvon. Anot Z.K. mamos, pašlijus sveikatai dėl lietuviškam skrandžiui nepriimtinos graikiškos virtuvės.
„Su dukra susiskambindavome po kelis kartus per savaitę, – pasakojo Z.K. motina. – Pasakojo, kad gyvena Atėnuose, prižiūri senelius, tačiau vis kitus: tai teko pakeisti darbo vietą dėl prasto maisto, tai dėl nesugyvenamo globotinių charakterio”.
Nelaimės nuojautą sukėlė sapnas
Pašnekovės teigimu, paskutinį kartą ji dukrai skambino rugsėjo 3-iąją, kai gavo iš jos perlaidą. O uždirbdavo duktė apie penkis šimtus eurų per mėnesį, be to, nereikėjo mokėti nei už pastogę, nei už maistą.
Paskutinio pokalbio su dukra metu jokios nelaimės nuojautos nebuvo. „Tik ji vėl skundėsi prastu vietiniu maistu”, – prisimena pašnekovė.
Duktė žadėjo paskambinti po kelių dienų. Per savaitę nesulaukus žadėto skambučio, motina pradėjo nerimauti. Lyg tyčia dar susapnavo ir savo velionį vyrą, kuriam kažkokia nepažįstama moteris įteikė suglamžytą laiškelį. Jame buvo parašyta: „Aš negaliu prisiskambinti”.
Z.K. mama teigia bandžiusi skambinti dukrai pati: „Esu išmokusi vieną frazę graikiškai: „Jaša bore Zita” („Pakvieskite, prašom, Zitą”), tačiau susikalbėti su atsiliepusiaisiais nepavyko”.
Į natūraliai kylantį klausimą, kodėl tik dabar ji kreipėsi į policiją, pašnekovė atsakė: „Tikėjau būrėja, pas kurią nuėjau nesulaukdama žinių iš dukros. Būrėja teigė, kad sulauksiu žinios spalį. Jam pasibaigus, ir nusprendžiau kreiptis į policiją”.
„Dabar sėdžiu ir verkiu”, – guodėsi pašnekovė, vis prisimindama jau grįžusios Lietuvon dukters draugės pasakojimą apie tai, ką jai sakė namo vežęs taksistas. Neva išgirdęs, kad jo keleivė grįžta iš Graikijos, jis neslėpęs nustebimo, kodėl visi taip masiškai iš ten bėga”.
Pirmasis skambutis
Atlikto žurnalistinio tyrimo metu paaiškėjo, kad Z.K. bei jos draugės įdarbinimą Graikijoje organizavo Kaune įsikūrusi UAB „Annus”, teikianti įdarbinimo JAV ir Europos Sąjungos šalyse paslaugas.
Minėtos bendrovės direktorius Virginijus Bendoraitis vakar neslėpė nustebimo, kodėl šį kartą Z.K. mama kreipėsi pagalbos į policiją, jį apeidama. Verslininkas turėjo galvoje skandalingą gegužės mėnesio istoriją, į kurią jau buvo patekusi Z.K. „Per pusmetį įdarbinome Graikijoje jau per penkiasdešimt moterų, tik su viena Z.K. buvo tiek problemų”, – teigė pašnekovas.
„Nors pagal sutartis, kurias sudarome su klientais, mūsų funkcija – tik juos sutikti Graikijoje, saugiai apgyvendinti ir įdarbinti, tačiau, vadovaudamiesi žmogiškumu, neatsisakome padėti ir vėliau, jeigu buvusį mūsų klientą ištinka nelaimė”, – pasakojo V.Bendoraitis.
Pasak pašnekovo, problemiškai baigėsi jau pirmasis Z.K. įdarbinimas pas devyniasdešimt devynerių metų močiutę, kuri ją sumušė lazda ir išmetė iš savo namų. Tada Z.K. teigė, kad senolę užrūstino jos blogai išvalytas kilimas. Tikra tiesa, jog senoji nesusivaldė, aptikusi ištuštintas visas turėtų gėrimų „Metaxa” atsargas, paaiškėjo tik vėliau.
Po minėto incidento Z.K. pateko į policiją, ši atvežė ją kauniškės „Annus” verslo partneriams Atėnuose, padedantiems įdarbinti bei apgyvendinti bendrus klientus. Partneriai Z.K. įdarbino pas kitus žmones. Po kurio laiko Z.K. iš jų pabėgo. Neva buvo per sunku dirbti.
Apie pabėgimą gegužės mėnesį, V.Bendoraičio tikinimu, žinojo ir Z.K. motina. Tada bendromis su partneriais Graikijoje pastangomis pavyko bėglę rasti vienoje Atėnų lindynėje, susidėjusią su išeivėmis iš buvusios Sovietų Sąjungos pietų.
Suteiktas dar vienas šansas
Rasta gegužę lindynėje Z.K. teigė, kad ją apvogė ir išmetė iš darbo, ji labai serganti ir neturinti nė grašio. Tačiau partneriai, radę dingusiąją, V.Bendoraičiui tvirtino ką kita: „Nuo tavo klientės trenkia alkoholiu. Nesiųsk mums daugiau tokių!”
Supykę partneriai, V.Bendoraičio teigimu, jau tada buvo pasiryžę Z.K. deportuoti į Lietuvą, tačiau iškilo pinigų problema. Reikalingą kelionei vieną tūkstantį litų tada į „Annus” atnešė pati Z.K. mama.
Organizuojant kelionę atgal, Z.K. „Annus” partnerių Graikijoje lėšomis buvo apgyvendinta viešbutyje: artimiausias autobusas Lietuvon buvo tik po kelių dienų. Pragyvenimui jai duota dešimt eurų, kuriuos, kaip V.Bendoraičiui pasakojo kolegos Graikijoje, Z.K. išleido už kelių minučių, nusipirkdama už artimiausio kampo odekolono.
Surinkus pinigus Z.K. grįžti Lietuvon, iškilo kita problema: ji kategoriškai atsisakė važiuoti namo, teigdama, jog gėda prieš visus pažįstamus grįžti tokiomis aplinkybėmis ir be grašio kišenėje. Tada ji kažkaip sugebėjo sugraudinti V.Bendoraičio verslo partnerius Graikijoje ir šie dar kartą ja patikėjo, surasdami naują darbą.
V.Bendoraičio žiniomis, tada Z.K. įdarbinta gaminti maistą trims močiutėms. Iki birželio jokių problemų nebuvo, tačiau, kaip paaiškėjo, vėliau Z.K. metė ir šį darbą.
Nutraukė visus ryšius
Kaip Z.K. sekėsi toliau, gali žinoti tik jos mama, ir iš dalies – gegužę Lietuvon grįžusi dingusiosios bendradarbė. Vakar „Kauno diena” kalbėjosi ir su pastarąja, gyvenančia Žemuosiuose Šančiuose ir jau susiradusia darbą Kaune.
Pašnekovės žiniomis, pas senutes, kurioms virdavo valgyti, Z.K. išbuvo tik iki liepos. Po to ji ėmėsi ieškoti darbo savarankiškai, dėl to nei kauniškė „Annus”, nei jos partneriai Graikijoje jau nebeturi apie Z.K. jokių žinių.
„Rugpjūtį ji jau dirbo pas kažkokį senuką su senute, – dienraščiui pasakojo anonime panorusi likti buvusi Z.K. bendradarbė. – Tačiau vėliau išėjo ir iš jų. Paskutinį kartą aš su šia savo pažįstama kalbėjau telefonu rugpjūtį”.
Pašnekovė neslėpė, kad apie tolesnį Z.K. likimą sužinojo, kai paprašyta nerimaujančios jos motinos ne per seniausiai skambino į Graikiją – kauniškės „Annus” partneriams. Šie nepatingėjo ir savais kanalais dar kiek galėjo, tiek pasekė Z.K. klajones po Atėnus bei jų apylinkes.
Atėnų policija nieko nežino
„Aš manau, kad ji linksmai, kaip jau buvo gegužę, kur nors leidžia laiką, arba tos linksmybės galėjo gana nelinksmai baigtis, – tokiomis prielaidomis apie galimą Z.K. likimą su dienraščiu pasidalijo buvusi jos bendradarbė Graikijoje. – Kaip didžiausią klaidą įvardyčiau tai, kad ji spjovė į kauniškės „Annus” bei jos partnerių Graikijoje sudarytas darbo bei gyvenimo sąlygas, iškeisdama tai į dar nežinia kuo pasibaigusius nuotykius”.
V.Bendoraičio patikinimu, sužinojęs, kad rengiamasi skelbti Z.K. paiešką Interpolo kanalais, jis vėl skubiai susisiekė su partneriais Graikijoje. Šie teigia skambinę į Atėnų policiją, ar ši nėra vėl sulaikiusi Z.K., ar negavusi pranešimo, jog panaši nežinoma moteris būtų patekusi į ligoninę. Paprašyta peržiūrėti ir neatpažintų lavonų sąrašą.
Atėnų policija tvirtino, kad jokios skambinusiuosius galinčios sudominti informacijos neturi.
Greta Čižinauskaitė