Ar miegoti kartu su vaiku

Turimas omeny mažas vaikas, nuo gimimo iki maždaug trejų metų. Jei tėvai žinotų, ką jaučia naujagimis, nesuktų galvos, kur jį guldyti.

Jei motina pasikliautų vien savo instinktu, vaikas nemiegotų niekur kitur, tik šalia jos. Bet instinktą nustelbia visokie patarimai, rekomendacijos ir prietarai.

Dauguma mamų mano, kad nuostabu mažyliui įrengti atskirą kambarį, nupirkti jam nuosavą dailią lovytę. Būsimoji mama vaikšto po parduotuves, renka atitinkamos spalvos užuolaidėles, antklodėles, varto žurnalus, kur nuotraukose viskas taip gražu lyg pasakoje.

O ką mano mažylis mamos pilve?

Gal ir nieko nemano, bet jaučia. Jam šilta ir ankšta, jo pasaulėlis – gimda. Jis girdi mamos organizmo garsus: širdies plakimą, kvėpavimą, žarnyno peristaltiką, kraujo šniokštimą kraujagyslėse. Jaučia gimdos vandenų skonį ir kvapą. Pajunta, kada mamai liūdna ar linksma, kada ji išsigandusi ar pyksta. Jos išgyvenimus suvokia kaip savo. Jis čiulpia kumštuką, kartais virkštelės kilpas – mokosi žįsti.

XX amžiaus viduryje amerikiečių psichoanalitikas Donaldas Vudsas Vinikotas padarė prielaidą, kad vaikas save suvokia kaip motinos dalį ir tas jausmas išlieka kelis mėnesius po gimimo. Tyrinėjimai tą prielaidą patvirtino.

Vaiko pasaulis – mama.

Kas vyksta mažyliui gimus?

Jis patenka į kitą pasaulį, kuriame kitokie garsai, šviesa, šaltis ir šiluma. Pažįstami garsai skamba kitaip, be to, jis daro tai, ko anksčiau nedarė: kvėpuoja, leidžia garsus. Kai žinda, junta pažįstamą skonį ir kvapą, primenantį gimdos vandenis. Tada jam jauku. Gera ir ant mamos rankų arba gulint šalia.

Paliktas vienas naujagimis jaučiasi tarsi skylantis į dalis, krentantis nežinia kur ir praranda viltį vėl kada nors užmegzti kontaktą.

Kalbama ne tik apie miegą kartu. Labai klysta tie tėvai, kurie mano, kad nereikia vaiko pratinti prie rankų ar kad verksmas vėdina plaučius.

Miegas kartu su mama būtinas vaiko psichikai vystytis, kad jis pasijustų saugus pasaulyje, į kurį atėjo. Mama jam lieka saugumo salelė. Mažylio miegas negilus, bet daug tokio negilaus miego reikalinga, kad smegenys būtų sveikos.

Taip snūduriuodamas kūdikis kontroliuoja, kur jo mama. Jei jos nėra šalia, jam baisu esant tai fazei ilgai likti vienam. Tada jis arba įminga giliau, arba prabunda.

Jei mama ir kūdikis miega atskirai, mažylis gali ilgai giliai įmigti. Kartais dviejų mėnesių vaikutis užmiega devintą valandą vakaro ir iki ryto devynių miega kaip negyvas. Tai apsauginė reakcija į stresą.

Miegodamas kartu su mama vaikutis gauna taktilinės stimuliacijos, būtinos visavertei nervų sistemai vystytis. Mažyliui negana mamos prisilietimų, gaunamų jam būdraujant.

Negilų miegą galima pavadinti apsaugine reakcija. Jei miegant kas nors nutiko, mažylis sušalo ar užspringo, sušlapo arba jam sunku kvėpuoti, iš tokio miego lengviau prabusti ir pašaukti pagalbos.

Iš mamos gaunama taktilinė stimuliacija mažyliui primena, kad jis gyvas ir reikia kvėpuoti. Staigios kūdikių mirties sindromas pasitaiko rečiau tais atvejais, kai vaikas miega su tėvais. Naujagimiai miegodami kartais pamiršta kvėpuoti. Tokiu atveju juos reikia pajudinti (žinoma, praėjus kelioms balsasms, ne minutėms).

Kodėl mamai reikia miegoti su kūdikiu?

Kad galėtų maitinti krūtimi. Moteris taip sudaryta, kad maksimali prolaktino, hormono, skatinančio pieno susidarymą, koncentracija vyksta naktį vaikui žindant. Jei moteris niekada nemaitina kūdikio naktį ar maitina vos kartą, pieno gali sumažėti. Dauguma motinų pastebi, kad pieno katastrofiškai trūkti pradeda vaikui sulaukus pusantro-trijų mėnesių.

Kaip naktimis elgiasi vaikas, miegantis kartu su mama?

Nakčiai mažylis gali užmigti maždaug nuo dešimtos iki pirmos valandos nakties. Nuo antros iki penktos ryto jis pradeda erzėti ir glaustytis. Kai prasideda greitasis miegas ir vaikutis tampa neramus, mama pramerkia vieną akį, duoda jam krūtį ir miega toliau. Tiksliau pasakius, ji snaudžia.

Kai pažindęs vaikas užmiega giliu miegu, mama irgi užmiega. Bet reikia žinoti, kad žindimas ir noras miegoti kartu su mama – ne blogi įpročiai, o psichologinės ir fiziologinės reikmės, su kuriomis kovoti nereikia.

Visi vaikai gamtos užprogramuoti miegoti kartu su mama ir aktyviai žįsti naktį. Net dirbtinai maitinami mažyliai naktį nori valgyti.

Bet kuris psichologas pasakys, kad nepatenkintas poreikis vėliau virsta kompleksu, kuris laukia savo laiko kaip uždelsto veikimo bomba. Suaugęs žmogus užsispiria kaip mažas vaikas, elgiasi neracionaliai tik todėl, kad vykdo programą, jį taip elgtis skatina senas kompleksas. Geriausias pavyzdys – moteris, niekaip negalinti išsiskirti su ją mušančiu ir žeminančiu vyru. Ji bijo likti lovoje viena.

Naktinės vienatvės baimė verčia žmones kęsti netikusius partnerius, gyventi su seniai įkyrėjusiais giminaičiais, auginti šunis ar kates.

Jei mama išmokė vaiką miegoti vieną, jis gana pakančiai reaguos į tai maždaug iki kol sukaks pusantrų metukų. Tada pasijus pirma suvokta tamsos baimė ir mamos trūkumas. Vaikas bijos užmigti vienas, mokysis manipuliuoti tėvais. Dvejų metukų vaiką auginančiose šeimose užmigdymo problema tampa tikra kova. Lengviau tiems tėvams, kurie miega kartu su vaiku.

Ką reikia žinoti miegant su mažyliu

Vaikas turi žinoti, kad gali miegoti su mama, ir prie to prisitaikyti.

Mama turi patogiai maitinti gulėdama. Ji turi išmokti su vaiku išsimiegoti.

Kodėl mamos nemiega su vaikais

Jos nežino, kad miegas kartu būtinas.
Draudžia gydytojai.
Į miegą kartu su vaiku neigiamai reaguoja vyras.
Nemoka maitinti gulėdamos.
Nepatogumų kelia didelė ar įtrauktais speneliais krūtinė.
Bijo išpaikinti vaiką.
Higienos sumetimais.
Bijo nugulti vaiką.

Parengė Kosma Baltutytė