Grumtynėse su uodais trūksta ginklų

Nors pastaruoju metu prekių pasirinkimas didžiulis, šiomis dienomis kai kuriuose didžiuosiuose sostinės prekybos centruose pirkėjai bergždžiai vis ieškojo vieno daikto.

Tai – uodus ir mašalus baidantys elektriniai prietaisai.

„Per praėjusį savaitgalį mūsų prekybos centruose buvo išpirktos visos elektros lempos, skleidžiančios ultragarsą ir atbaidančios vabzdžius.

Tačiau netrukus šių priemonių vėl turėtų atsirasti lentynose”, – tvirtino bendrovės „VP Market” atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė.

Po lietaus – uodų antplūdis

Priemonių, skirtų kovoti su įvairiais vabzdžiais, paklausa pastaruoju metu ypač išaugo, nes kai kuriose šalies vietovėse dėl drėgnų orų prisiveisė daug uodų.

Drėgmė ir šiluma – pagrindinės sąlygos uodams sparčiai daugintis ir plisti.

„Kai drėgni metai, tai ir uodų daug. Tačiau ne visoje Lietuvoje uodų gausumas šįmet vienodas.

Žemaitijoje, kur šį pavasarį beveik nelijo, uodų mažai.

Tuo tarpu apie Vilnių, Švenčionis, Šalčininkus, Molėtus sunku atsiginti nuo šių vabzdžių”, – kalbėjo Vilniaus universiteto Ekologijos instituto entomologijos laboratorijos vedėjas Povilas Ivinskis.

Tačiau šis gamtos mokslų daktaras pastebėjo, kad ir pušynuose, kur arti nėra vandens telkinių, šiemet yra daug uodų. Tuo jam teko įsitikinti Dzūkijoje, kurioje lietaus šį pavasarį nebuvo daug.

Sprunka nuo šalčio ir vėjo

„Žmonės pagal uodų antplūdį sprendžia, jog šių vabzdžių dabar gausu todėl, kad vėlavo pavasaris.

Tačiau pagal kai kuriuos vabzdžius, kurie skraido gamtoje, pavasaris – normalus.

Daugelis žmonių tik dabar išsiruošė į gamtą, taigi jiems ir atrodo, kad tik pastarosiomis savaitėmis uodų yra labai daug. Uodų sezonas kaip paprastai tęsiasi nuo balandžio iki rugsėjo, tai yra šiltuoju sezonu”, – tvirtino P.Ivinskis.

Uodai mažiau puola šaltais vakarais ar vėjuotomis dienomis. Jie šaltu oru slepiasi tarp augalų, mat šiems šaltakraujams nepakanka energijos skraidyti.

Esant stipriam vėjui, uodų atakos negresia, nes gūsiai nugena šalin lengvus vabzdžius.

Kanda tik uodų patelės

Daugiausia nuo uodų nukenčia kaimo žmonės, gyvenantys šalia upių, upelių, užpelkėjusių pievų ir griovių.

Palikus atidarytas namų, tvartų duris, uodai, atskridę į vidų, gelia žmones ir gyvulius, siurbdami kraują.

Kanda tik uodų patelės. Be žinduolių kraujo jų organizme negalėtų formuotis kiaušinėliai.

Patinas kraujo nesiurbia, minta augalų nektaru.

Reikėtų naudoti atsargiai

Viena veiksmingiausių priemonių kovoti su uodais ir kitais mašalais yra elektriniai naikikliai. Jie, įjungti į elektros lizdą, gali veikti apie šešiasdešimt parų.

Naudojant šią priemonę nereikia specialiai uždaryti langų bei išjungti šviesos – uodai dėl prietaiso poveikio į patalpą net neįskrenda.

Tačiau nereikėtų į elektros lizdus jungti po kelis vabzdžius atbaidančius prietaisus, kurie skleidžia tam tikras chemines medžiagas, nes jų koncentracija patalpoje gali viršyti leistiną normą.

Dėl šios priežasties pernai Lietuvoje sunkiai apsinuodijo vienas vaikas.

Šiemet į ligoninę komos būsenos buvo atvežtas naujagimis, kurio vežimėlį tėvai išpurškė repelentais. Manoma, kad preparatas nebuvo skirtas vaikams arba tėvai jo padaugino.

Be šių veiksmingų priemonių, dar yra ir kitų: uodus atbaidančios žvakės bei įvairūs purškalai.

Gelbėja ir liaudies metodai – galima pakaitinti keptuvėje šlakelį acto ar kamparo aliejaus, paskrudinti citrinos žievelių.

Laukuose atsiranda pelkės

Pati gamta dabar baudžia kaimo žmones, kurie nesistengė kaip pridera tvarkyti savo žemės.

Tokią išvadą šiomis dienomis daro ne vienas Molėtų ar Ignalinos rajono gyventojas, negalėdamas pats atsiginti ir savo gyvulių apginti nuo uodų.

Geliančių kraujasiurbių populiacijos gausą ir didelį jų įkyrumą specialistai aiškina ne vien drėgnu oru.

Uodai labiausiai atakuoja tose vietovėse, kur per pastaruosius 3-5 metus liko daug nenaudojamų žemės plotų.

Visą šį laiką dažniausiai niekas nežiūrėjo ir melioracijos sistemų būklės, niekas neremontavo įlūžusių požeminių drenažo linijų.

Tad šį pavasarį trumpos ir gausios liūtys iš karto parodė, kur melioracijos įrenginiai jau neveikia, kur kaupiasi paviršinis vanduo ir ima atsikurti pelkės. O tai – jau tikras uodų rojus.

Ne liga – tik alergija

„Mane jau keliskart kvietė kaimo žmonės, įtardami, kad jų kiaulės staiga susirgo raudonlige.

Apžiūrėjęs gyvulius turėdavau nuraminti, kad jiems nėra taip blogai – raudonos dėmės ir pabrinkimai yra tik alerginė reakcija sugėlus daugybei vabzdžių”, – kalbėjo Molėtų rajono Giedraičių apylinkėse dirbantis veterinarijos gydytojas Virginijus Vinslovas.

Anot specialisto, mažiau bėdos dėl uodų turi gyvenvietėse įsikūrę ūkininkai. Uodai aktyviausi vienkiemiuose, kuriuos neretai supa apleisti krūmynai ir užpelkėjantys žemės plotai.

Tvartuose trūksta tvarkos

Uodus dabar dažniau keikia ir tie kaimo žmonės, kurie nusprendė auginti geresnių mėsinių veislių kiaules.

Jorkšyrų ar landrasų mišrūnai yra lepesni ir jautresni vabzdžių įgėlimams nei tradicinės lietuviškos kiaulės.

Tačiau, pasak specialisto, nuo uodų labiau kenčia ne gyvuliai, o patys žmonės. Jie dažnai neturi kur dėtis nuo persekiojančio vabzdžių debesies, atlydinčio juos ir į tvartus.

Tuo tarpu tvarte laikomas kiaules galima apginti nuo kraujasiurbių taip, kaip ginasi ir didieji kiaulininkystės kompleksai.

Kai kaimo gyventojas pradeda skųstis, kad uodai graužte graužia jo gyvulius ir jis nežino, ko griebtis, veterinarijos gydytojas pirmiausia įtaria, jog tvarte tiesiog nėra geros tvarkos.

Paprastai kiaules vienkiemiuose augina solidaus amžiaus žmonės, kuriems šiuolaikinės apsaugos priemonės nežinomos.

„Veterinarijos vaistinės pilnos įvairių preparatų nuo visų šaltakraujų gyvių. Juos tik būtina reguliariai naudoti – tada nei uodai, nei kiti kenkėjai gyvulių nekamuos”, – sakė V.Vinslovas.
Tautvydas Kontrimavičius, Ligita Valonytė