Įspūdingą pelną skaičiavusi bendrovė klimpsta į nuostolius, ir tai verčia suabejoti, ar įmonė nėra sąmoningai stumiama į bankrotą
Centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija” dvejus metus iš eilės deklaravo itin gerus finansinius rodiklius ir skelbėsi uždirbusi 7-9 mln. litų pelną. Tačiau šiemet popierinį pelną jau pakeitė realūs nuostoliai.
Nuostoliai – gerėjimo ženklai?
Ilgus metus nuostolingai dirbusiai „Kauno energijai” tik pardavus dalį turto pavyko trumpam išlipti iš finansinės duobės. Dar pernai patvirtinti devynių mėnesių rodikliai atrodė išties įspūdingai – bendrovės pelnas siekė 13,4 mln. litų. Tačiau šie metai nebebuvo tokie sėkmingi – pagal tarptautinius apskaitos standartus įmonė sausio-rugsėjo mėnesiais patyrė 2,374 mln. litų neaudituoto nuostolio.
Praėjusiais metais Kauno bendrovei pavyko uždirbti 9,357 mln. litų grynojo audituoto pelno, t.y. beveik trečdaliu daugiau nei 2003 metais, kai pelnas siekė 7,2 mln. litų. Tuo tarpu šiemet „Kauno energija” gana nedrąsiai prognozuoja uždirbsianti apie 1 milijoną pelno.
Kas gi atsitiko, kad vos per metus Savivaldybės įmonės finansiniai rodikliai suprastėjo keliais kartais, o vietoj pelno jau skaičiuojami nuostoliai?
Atsakydamas į šį klausimą „Kauno energijos” generalinis direktorius Aleksandras Sigitas Matelionis tvirtino, kad trijų ketvirčių rezultatai atspindi „normalią ūkinę įmonės veiklą”, o už skaičiuojamų nuostolių galima įžvelgti gerėjančios situacijos požymius.
„Įmonė, kaip šilumos tiekėja, kiekvienais metais vasarą patiria nuostolių, tačiau prasidėjus šildymo sezonui finansiniai rezultatai pagerėja”, – teigė bendrovės vadovas, kurio nuomone, nėra jokio reikalo dramatizuoti dabartinės situacijos.
Tačiau A.S.Matelionis pripažino, kad šiemet nesitikima metų baigti taip sėkmingai kaip pernai, kai grynasis audituotas pelnas viršijo 9 mln. litų: „Pernai įmonė pardavė kai kurį turtą bei akcijas. Šiemet tokio pelno pasiekti nepavyks, bet bendrovė tikrai nedirbs nuostolingai”.
Sėkmingi sandoriai – jau praeityje
Bendrovės vyriausioji buhalterė Violeta Staškūnienė „Kauno dienai” detaliau paaiškino esamą įmonės finansinę padėtį, akcentuodama, jog praėjusių metų pelno negalima lyginti su šiemet patirtais nuostoliais.
„Galima vertinti tik pagrindinės veiklos rezultatus, kurie šiais metais yra šiek tiek geresni nei pernai”, – tvirtino finansininkė, pridūrusi, kad beveik visas 2003 ir 2004 metų pelnas buvo gautas iš netiesioginės įmonės veiklos.
Priminsime, kad „Kauno energija” 2003 metais pardavė elektrinę Rusijos dujų giganto „Gazprom” valdomam konsorciumui ir už gautus daugiau kaip 100 mln. litų užkamšė skolas bei taip išvengė bankroto.
Tais pačiais metais filialo „Naujasodžio energija” ir „Ežerėlio durpių” turtas buvo parduotas antrinei bendrovei „Naujasodžio energijos paslaugos”, tačiau sandorį per teismą nutraukė Turto bankas. Šiemet balandį „Naujasodžio energijos paslaugas” ir jos veikloje naudojamą turtą už 23,1 mln. litų įsigijo Vokietijos durpių gavybos įmonės „Klassman-Deilmann” bei Lietuvos bendrovės „City Plaza” konsorciumas.
V.Staškūnienė teigė, kad antrinę įmonę pardavusi „Kauno energija” pelno neuždirbo, nes parduotos įmonės balansinė vertė buvo didesnė už sumą, kurią pavyko gauti. Be to, pernai bendrovės finansiniai rodikliai pagerėjo įdiegus tarptautinius apskaitos standartus.
Tikisi pelno
Kad 2003-2004-ųjų pelnas tebuvo popierinis, šiandien neneigia ir įmonės vadovas. Tačiau tiek jis, tiek vyriausioji buhalterė akcentuoja, kad bendrovės veikla tampa efektyvesnė.
„Praėjusiais metais per sausio-rugsėjo mėnesius iš šilumos tiekimo Savivaldybės įmonė patyrė 4,8 mln. litų nuostolių, o šiemet per tą patį laikotarpį uždirbo 1,6 mln. litų pelno. Tai liudija mūsų įmonės veiklos efektyvumą”, – įrodinėjo buhalterė.
Tačiau nuostolių nepavyko išvengti, nes teko mokėti bankams palūkanas. Tai, kad „Kauno energijos” pardavimų pajamos kasmet mažėja, A.S.Matelionis nedramatizuoja.
„Gyventojai stengiasi taupyti šilumos energiją, todėl apšiltina būstus, renovuoja šilumos sistemas. Nesitikime, kad kauniečiai naudos tiek šilumos, kiek anksčiau. Nors pardavimų apimtys mažėja, tačiau pagal tiekiamos šilumos galią naujiems vartotojams rodikliai ima gerėti”, – teigė A.S.Matelionis, pasidžiaugęs, kad vien tik naujasis prekybos centras „Mega” sunaudos tiek šilumos energijos, kiek tiekiama visam Vilijampolės mikrorajonui.
Pardavimų pajamos šiemet, palyginti su 2004 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, smuko 1,4 proc. iki 114,062 mln. litų. Pernai jos buvo sumažėjusios beveik penktadaliu.
Vis dėlto metų pabaigoje „Kauno energija” tikisi skaičiuoti pelną. Neabejoja, kad ketvirtasis ketvirtis, kaip ir kasmet, įmonei bus pelningas, ir leis uždirbti iki 1 mln. litų. Trečiasis ketvirtis, kai nėra šildymo sezono ir pajamos gaunamos tik iš karšto vandens gamybos, įmonei būna kasmet nuostolingas.
Anot įmonės atstovų, dabartinė įmonės padėtis tikrai neprilygsta 1999-2000 metams, kai „Kauno energija” išgyveno gilią finansinę krizę.
Kaip dabartinius bendrovės rezultatus vertina „Kauno energijos” valdybos pirmininko pareigas einantis Savivaldybės Energetikos skyriaus vadovas Algirdas Vaitiekūnas, sužinoti nepavyko. Nors valdyba tik užvakar patvirtino įmonės devynių mėnesių ataskaitą, apie tai pasikalbėti su „Kauno diena” valdybos pirmininkas nesurado laiko.
Buvo naujiena
Savivaldybėje apie „Kauno energijos” finansinius rodiklius kalbama nedaug. Tarybos nariams Bronislovui Kučinskui bei Andriui Kupčinskui dabartiniai Savivaldybės įmonės nuostoliai buvo naujiena, nes Taryba finansines ataskaitas tvirtina tik metų pabaigoje.
Nors Savivaldybės užkulisiuose kol kas nėra garsiai kalbama apie galimybę „Kauno energiją” atiduoti į privačias rankas, kalbinti politikai teigė tokiai idėjai nepritarsiantys.
Anot B.Kučinsko, būtina stebėti, kad „Kauno energijos” nuostoliai netaptų pretekstu šią įmonę privatizuoti ar išnuomoti, nes miesto istorijoje jau būta atvejų, kai Savivaldybės įmonės buvo dirbtinai įstumtos į bankrotą ir privatizuotos tik į jų teritoriją pretenduojantiems privatininkams.
A.Kupčinskas įsitikinęs, jog Savivaldybės įmonės finansinę ataskaitą būtina analizuoti jau dabar, kad ilgainiui ir pagrindinė veikla netaptų nuostolinga: „Mano nuomone, miestas turėtų savo rankose išlaikyti pagrindines komunalines įmones ir jas toliau kontroliuoti”.
Jeigu paaiškėtų, kad finansiniai rodikliai yra dirbtinai bloginami, atsakomybė dėl to tektų įmonės valdybai, kuri privalo stebėti bendrovės veiklą ir informuoti miesto valdžią. Tačiau kol kas pavojaus signalų nesigirdi.
Į detales nesigilino
Apie tai, jog „Kauno energijos” veiklos rezultatai džiugina tik popieriuje, o bendrovės akcijos gali būti pervertintos, dar šių metų pradžioje buvo įspėję makleriai bei vertybinių popierių rinkos analitikai, pasigedę garantijų, kad tokių įspūdingų finansinių rodiklių bus galima sulaukti ir ateityje.
Tačiau rezultatai su minuso ženklu kol kas pagrindinės įmonės savininkės – Savivaldybės – atstovams nerimo nekelia. „Kauno energijos” stebėtojų tarybos narys, vicemeras Antanas Adolfas Balutis sakė girdėjęs apie bendrovės finansinę ataskaitą, tačiau į detales nesigilinęs.
Į klausimą, ar dar suprastėjus Savivaldybės įmonės rodikliams, miesto valdžia nesiryš ją privatizuoti ar bent jau nuomoti, kaip kad buvo svarstoma praėjusiais metais, A.A.Balutis teigė tokio varianto negalįs visiškai atmesti.
„Nematau nieko blogo, jeigu šilumą gyventojams tiektų privati bendrovė. Tokių pavyzdžių yra kai kuriose kitose šalyse. Lietuvoje lieka vis mažiau sričių, kurių įmonės yra neprivatizuotos. O valstybė, kaip žinia, ne visada yra pats geriausias šeimininkas”, – užsiminė vicemeras.
Tačiau, jo nuomone, kol kas kalbėti apie „Kauno energijos” pardavimą, dar kiek ankstoka: „Nemanau, kad būtų realu parduoti įmonę, kuriai gyventojai yra tiek daug skolingi, nors galbūt privatininkai greičiau išreikalautų skolas”.
Vartotojų skolos tebesmaugia
„Kauno energijai” kol kas iš tiesų nepavyksta itin ženkliai sumažinti gyventojų skolų. Pardavimų ir rinkodaros departamento direktorius Stanislovas Karčiauskas teigė, jog prieš pradedant šį šildymo sezoną vartotojai buvo įsiskolinę 28 mln. litų – tik šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Nors „Kauno energija” nusamdė net dvi skolų išieškojimo bendroves, kurioms pavyko iš gyventojų išreikalauti nemažai skolų, tačiau skolos netirpsta taip greitai, kaip tikėtasi.
Anot S.Karčiausko, už šilumą nemoka itin nemažai kauniečių, gyvenančių Savivaldybei priklausančiuose būstuose: „Žmonės žino, kad neturi jokio turto, kurio galėtų netekti, todėl nemoka mokesčių ne tik mūsų įmonei, bet ir kitoms komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms”.
Savo butuose gyvenantys skolininkai žino, kad gali netekti būsto virš galvos, todėl stengiasi bent po truputį mažinti įsikolinimus, kurie šildymo sezonu paprastai vėl padidėja.
Nors į finansinės ataskaitos detales už miesto ūkį atsakingas vicemeras A.A.Balutis nesigilino, vis dėlto jam dabartinė įmonės veikla palieka gerą įspūdį: „Bendrovės valdymą vertinčiau tik teigiamai, nes buvo atsisakyta nepagrindine veikla užsiimančių padalinių, restruktūrizuota struktūra, gerėja rodikliai”.
Lina Navickaitė