Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, vadovaujama Darbo partijos frakcijos nario Broniaus Paužos, išvažiuojamajame posėdyje Kruonyje domėjosi Kauno marių ir Nemuno upės ichtiofaunos būkle, Kruonio elektrinės įtaka Kauno marių ekosistemai, žvejų verslininkų bei mėgėjų veikla ir problemomis, aptarė Kauno marių įžuvinimo klausimus.
Komisijos pirmininko B. Paužos teigimu, siekiant išsaugoti turimus Kauno marių resursus bei nenuskurdinti telkinio ekosistemos, būtina intensyvinti kovos su nelegalia žūkle priemones bei metodus, skirti didesnį dėmesį ir finansavimą institucijoms, kovojančioms su brakonieriavimu ir nelegalia žūkle. „Absurdiška, kuomet gamtos apsaugos pareigūnui mėnesio benzino norma siekia 60 litrų. Disponuodamas tokiais resursais pareigūnas yra nepajėgus tinkamai atlikti savo pareigų”, – teigia B. Pauža.
Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nario Viačeslavo Škil įsitikinimu, gerinant gamtos apsaugos pareigūnų darbą, būtų galima pagalvoti ir apie finansinį pareigūnų suinteresuotumą. „Svarbu pagalvoti, ar nevertėtų įstatymiškai nustatyti, jog kontrolierius būtų materialiai suinteresuotas brakonierių sugavimu, nuo išieškomos baudos pareigūnui kaip premiją skiriant dalį sumos.
Posėdyje taip pat buvo aptartos verslinės žuvininkystės perspektyvos Kauno mariose. Ekologijos instituto atstovų teigimu, pastebimas išteklių, ypač stambiųjų žuvų, mažėjimas, todėl būtina užtikrinti, jog telkinyje neprasidėtų negrįžtami procesai. Seimo komisijos nario Stasio Mikelio teigimu, žvejybą Kauno mariose būtina subalansuoti taip, jog gamtos išteklių užtektų ir verslininkams, ir mėgėjams, o kartu nebūtų alinama pati gamta. „Statistika rodo, jog žuvų ištekliai mariose prastėja, tad privalome priimti konkrečius sprendimus, jog žuvų resursai neprastėtų. Tai galima pasiekti tik sugriežtinus žvejybos kontrolę, taip pat Aplinkos apsaugos ministerijai rodant didesnį dėmesį šiam klausimui”,- teigia Darbo partijos frakcijos narys.