Biokuro rytojus

Energetinės priklausomybės bei ekologijos problemas siūloma spręsti naudojant atsinaujinančias kuro rūšis

Lietuvos Achilo kulnas – amžinas nuosavų energetikos resursų deficitas jau nebe toks baisus. Šiuo metu naudodamos ekologišką biokurą šilumą jau gamina apie 200 katilinių visoje šalyje, kurios tiekia apie 11 proc. visos Lietuvoje pagaminamos šilumos energijos. Strateginėse šilumos ūkio vystymo kryptyse numatyta, jog, naudojant atsinaujinančius energetinius šaltinius, 2010-aisiais bus pagaminama apie 17 proc., o 2020-aisiais – 23 proc. šilumos energijos. Nors šiuo metu kaip biokuro žaliava dažniausiai naudojamos medienos atliekos, tačiau specialistai teigia, kad ateityje augantį rinkos apetitą bus galima numalšinti naudojant miško kirtimo atliekas, šiaudus, gluosnius, daugiametes žoles ir pan.

Pagunda miškų savininkams

Statistikos duomenimis, Lietuvos miškuose kasmet susidaro daugiau nei 2 mln. kietmetrių miško kirtimo atliekų, apie 0,8 mln. kietmetrių galėtų būti panaudota biokuro gamybai, tačiau kol kas panaudojama vos dešimtadalis šio kiekio. Specialistai pripažįsta, kad privačių miškų savininkai, kurių Lietuvoje priskaičiuojama apie 232 tūkst., kol kas nepakankamai naudojasi galimybėmis miško kirtimo atliekas parduoti bei iš to gauti papildomų pajamų.

„Biokuro gamintojai nuolat ieško naujų resursų perspektyviai šalies ūkio šakai plėtoti. Skatindami privačių miškų savininkus parengti bei parduoti miško kirtimo atliekas biokuro gamintojams, ne tik užsitikriname žaliavą biokuro gamybai, bet ir sudarome miškų savininkams galimybę papildomai užsidirbti”, – sakė Lietuvos medienos kuro tiekėjų asociacijos LMKTA prezidentas Remigijus Lapinskas.

Jo teigimu, šalies biokuro gamintojai jau dabar sėkmingai bendradarbiauja su valstybinėmis urėdijomis, tačiau privačių miškų savininkai kol kas nepakankamai aktyviai įsijungia į biokuro verslą baimindamiesi, kad ši veikla nebus sėkminga dėl santykinai nedidelių privačių miškų plotų. Tačiau jau dabar yra pakankamai daug pavyzdžių, kaip pelną gauti netgi iš nedidelių miško sklypų. Tarkim, 1 ha miško plote paruošus apie 160 kietmetrių medienos bei per 50 kietmetrių miško kirtimo atliekų, jas susmulkinus ir pardavus bendrovei „Aviridis”, miško savininkas gavo per 1000 litų pajamų, atliekų paruošimui išleidęs kelis kartus mažesnę sumą.

Lietuvos miškų savininkų asociacijos (LMSA) prezidento dr. Algio Gaižučio teigimu, būtina atkreipti šalies Vyriausybės bei kitų valdžios institucijų dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos šalyse biokuro gamyba skatinama valstybės mastu – pavyzdžiui Suomijoje miško savininkas, pardavęs biokuro gamintojams 1 kietmetrį miško kirtimo atliekų, iš valstybės gauna 5 eurų dydžio tiesioginę išmoką.

Specialistai atkreipia dėmesį, jog biokuro panaudojimo plėtra naudinga ne tik atskiriems miškų savininkams, bet ir visos šalies ūkiui, nes taip mažinama Lietuvos priklausomybė nuo įvežtinių kuro žaliavų, kuriamos naujos darbo vietos bei pajamų šaltiniai kaimo vietovėse. Katilinėse deginamas biokuras taip pat nedidina pasaulinio šiltnamio efekto, todėl išsaugoma švaresnė aplinka.

„Lietuva, siekdama vykdyti savo įsipareigojimus oro taršos mažinimo srityje, turėtų aktyviau skatinti biokuro gamybą ir naudojimą – padėti miško savininkams bei kitiems ūkio subjektams tapti biokuro žaliavos tiekėjais”, – sakė A.Gaižutis.

Anot jo, nuolatinis informacijos skleidimas bei skatinimas parduoti miško kirtimo atliekas ženkliai prisidėtų prie biokuro rinkos plėtros, o tūkstančiai Lietuvos miškų savininkų gautų garantuotų papildomų pajamų.

Projektuojamos energetinės plantacijos

Neseniai Kaune, Žemės ūkio rūmuose, buvo surengtas seminaras Lietuvos ūkininkams bei žemės savininkams, kuriame šie buvo agituojami veisti energetines gluosnių plantacijas nedirbamuose žemės plotuose. Beje, tokių teritorijų mūsų šalyje priskaičiuojama iki 500 tūkst. ha. Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos (LBGTA) bei Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovai pareiškė tikį, jog iki metų pabaigos vyksianti aktyvi kampanija jau kitą sezoną imti veisti energetines plantacijas paskatins kuo daugiau šalies ūkininkų bei žemės savininkų.

„Biokuro rinkos plėtra – strateginis mūsų valstybės tikslas, nes atsinaujinantys energijos šaltiniai garantuoja energetinę šalies nepriklausomybę nuo įvežtinių kuro žaliavų, sukuria papildomas darbo vietas bei pajamų šaltinius kaimo vietovėse, teigiamai veikia aplinką”, – tikino R.Lapinskas.

Jo teigimu, ūkininkai, norintys jau kitais metais imti veisti gluosnių plantacijas bei gauti Vyriausybės numatytą kompensaciją energetinių plantacijų įveisimui (iki

5 345 Lt vienam hektarui), turi iki gruodžio 30-osios pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pagal pateiktas paraiškas LBGTA nustatys kitų metų gluosnių sodinukų poreikį, o biokuro gamybos įmonės įsigis specialią įrangą mechaniniam gluosnių sodinimui. LBGTA ir jai priklausančios įmonės teiks informaciją, kaip parengti reikalingą dokumentaciją bei projektus, kartu su Žemės ūkio rūmais rengs seminarus rajonuose bei atliks koordinacinį darbą. Asociacijai priklausančios biokuro gamybos įmonės jau dabar yra pasirengusios su energetines plantacijas auginti nusprendusiais ūkininkais pasirašyti ilgametes žaliavos supirkimo sutartis bei ją supirkti už garantuotą, o ateityje neabejotinai dar augsiančią kainą.

„Neabejojame, jog veisti energetines plantacijas Lietuvos ūkininkams yra perspektyvu ir finansiškai naudinga, bei manome, jog galime gerokai prisidėti prie biokuro rinkos vystymo panaudodami visoje šalyje išplėtotą struktūrą bei turimą patirtį”, – tikino Žemės ūkio rūmų pirmasis vicepirmininkas Pranas Žymančius.

Beje, Švedijoje jau dabar žaliuoja 20 tūkst. ha energetinių plantacijų. Didžiausio tokio pobūdžio projekto įgyvendinimo Lietuvoje šiais metais ėmėsi bendrovė „Aviridis”, kuri, padedama Botanikos instituto mokslininkų, per ketverius metus paskelbė užauginsianti ne mažiau kaip 1000 hektarų biokuro – trumpos apyvartos karklinių žilvičių miško.

„Šis projektas padės natūraliu kuru aprūpinti sostinę šildančios bendrovės „Vilniaus energija” elektrinę, šiuo metu rengiamą biokuro deginimui, taip pat – leis vilniečiams kvėpuoti švaresniu oru. Kūrenamas vietinis biokuras yra nuo 40 iki 80 procentų mažiau taršesnis už įvežtinį – 3 tonos karklinių žilvičių atstoja toną mazuto”, – sakė „Aviridžio” generalinis direktorius Rolandas Jankauskas.

„Aviridžio” investicijos į karklinių žilvičių auginimą sieks 4 mln. litų, paramos projekto įgyvendinimui tikimasi gauti ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Švedijos mokslininkų išvestų karklinių žilvičių sodinukai pasodinti Botanikos instituto bandomajame sklype. Augalus tirsiantys ir stebėsiantys instituto specialistai suteiks visas rekomendacijas tolesniam karklinių žilvičių auginimui ir kultivavimui. Mokslininkai užaugins ir karklinių žilvičių sodinamąją medžiagą. Šių trumpos apyvartos želdinių derlius užauga per ketverius metus. Botanikos instituto specialistai taip pat tirs, kokios įtakos žilvičių augimui turi tręšimas nuotekų dumblu.

„Paaiškėjus, jog ši medžiaga yra tinkama trąšai, išspręstume visiems šalies miestams aktualią nuotekų dumblo panaudojimo problemą”, – sakė R.Jankauskas.

Svarbu ir tai, kad „Aviridis” šalies ūkininkams siūlo bendradarbiauti auginant trumpos apyvartos karklinius žilvičius ir per metus uždirbti apie 600 litų iš kiekvieno biokurui skirto hektaro. Nuosavą verslą pasiryžusiems plėtoti ūkininkams bendrovė kartu su partneriais įsipareigoja teikti visą reikalingą pagalbą: aprūpinti sodinukais, nuimti užaugintą derlių bei jį supirkti. „Aviridis” taip pat konsultuoja bei pataria visais šių kultūrų auginimo bei priežiūros klausimais.

Naujos verslo nišos

Aktyviausiai biokuro verslo plėtojimu besirūpinančių Lietuvos miško savininkų, Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų bei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijų vadovai spalio viduryje pasirašė sutartį, kuria apibrėžė bendradarbiavimo gaires ir biokuro gamybos bei panaudojimo plėtrą.

„Centralizuoto šildymo gamintojai Lietuvoje jau prieš keletą metų įvertino atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo šilumos gamybai privalumus. Šiuo metu naudojant biokurą šilumos energiją gamina apie 200 katilinių mūsų šalyje. Tačiau, norint plėsti biokuro panaudojimą, gaminti „žaliąją” energiją didelių miestų šilumos ūkiuose, veiksmų su kitais biokuro rinkos dalyviais koordinavimas tampa vienu pagrindinių mūsų uždavinių”, – nurodė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Sutartį pasirašiusių organizacijų vadovų teigimu, biokuro panaudojimo plėtra naudinga tiek atskiriems miškų savininkams, tiek ir visos šalies ūkiui, nes taip mažinama Lietuvos priklausomybė nuo įvežtinių kuro žaliavų, kuriamos naujos darbo vietos bei pajamų šaltiniai kaimo vietovėse. Katilinėse deginamas biokuras taip pat padeda išsaugoti švaresnę aplinką, išvalyti miškus nuo menkaverčių kirtimo atliekų bei nevertingos augmenijos, gerina miškų priešgaisrinį atsparumą.

Tačiau kol kas šių darbų imasi tik pavienės įmonės. Viena jų, biokuro gamyba bei tiekimu užsiimanti bendrovė „Medvija”, šalies seniūnijoms, urėdijoms, miškų bei žemės sklypų savininkams neseniai pasiūlė naują pakelių bei teritorijų priežiūros paslaugą. Įsigijusi specialią techniką, „Medvija” automatizuotu būdu nukerta menkaverčius medžius bei krūmus, taip išvalydama pakeles bei teritorijas, o surinktą medžiagą vėliau naudoja kaip žaliavą biokurui.

„Pasiūlę šią naują paslaugą mes ne tik išvaduojame miškų bei kitų teritorijų savininkus nuo daug laiko bei sąnaudų reikalaujančio darbo, bet ir vertinga žaliava paverčiame iki šiol jokios naudos neatnešdavusias miško atliekas”, – sakė „Medvijos” generalinis direktorius Romas Docius.

Anot jo, dabar medienos stagarai ir brūzgynai iš pakelių surenkami kur kas efektyviau nei tada, kai tai buvo daroma tradiciniais būdais – moderni technika užtikrina nuolatinį bei našų darbą bet kokiu oru.

Bendrovė jau yra pasirašiusi pakelių bei teritorijų valymo sutartis su Kelmės rajono Pakražančio seniūnija, būsimo sąvartyno Šiaulių apskrityje savininkais. Artimiausiu metu „Medvija” naująją paslaugą rengiasi pradėti teikti Rietavo, Šiaulių, Telšių bei Jurbarko urėdijoms, taip pat kitų šalies regionų miškų bei žemės sklypų savininkams.

„Medvijos” įsigyta kirtimo mašina pasiekia net 9 m atstumu nuo kelio esančius nereikalingus medžius, išvešėjusius menkaverčius krūmus. Pirmą kartą Lietuvoje naudojamas šis įrengimas gali dirbti be sustojimo visą parą, nes pats apšviečia valomas pakeles. Kol kas vieną tokį kirtimo įrangos komplektą, susidedantį iš universalios medvežės bei specialaus kirtimo agregato, turinti „Medvija” netrukus analogiškos įrangos ketina nusipirkti ir daugiau.

Renaldas Gabartas