Ekspertai atkreipė dėmesį į neigiamus didelių akcizų politikos padarinius
Alkoholis, tabako gaminiai ir degalai makroekonomikos specialistų paprastai vadinami tiesiog „akcizinėmis prekėmis”. Šį epitetą joms lėmė sprendimas žmogaus sveikatai kenkiančius produktus apmokestinti tokiu tarifu, kuris skatintų vartojimo mažinimą bei padėtų kaupti lėšas, kuriomis būtų finansuojamas žalingų pasekmių šalinimas. Deja, ilgainiui kilnioji akcizų misija akivaizdžiai išsigimė, taip ir neatnešusi laukiamos naudos: atsisakantieji brangios degtinės renkasi ne pieną, bet pilstuką, o užkietėję rūkaliai – kontrabandines cigaretes. Tuščiu lozungu liko ir akcizų degalams didinimas. Didžiausiai automobilininkų daromai žalai (ardomiems keliams atstatyti ir aplinkos taršai mažinti) naudojama tik 40 proc. kuro akcizų. Likę pinigai tiesiog papildo biudžetą ir yra „pravalgomi” bendra tvarka.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų manymu, tokia politika turi daugiau neigiamų nei teigiamų padarinių. Jie ragina šalies valdžią vienyti jėgas su kitomis ES naujokėmis ir siekti akcizų tarifų peržiūrėjimo.
Kontrabandos katalizatorius
Dėstydami argumentus, kurie turėtų priversti iš naujo įvertinti akcizų reikšmę, LLRI prezidentas Ugnius Trumpa ir instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas tikino, kad „teisingo” mokesčio aureolę akcizai prarado kalbant tiek apie energetikos, tiek apie alkoholio ir tabako gaminius.
„Akcizai praranda savo reikšmę ir patys sukuria neigiamas pasekmes – žmonės priversti rinktis pigesnius pakaitalus, kurie taip pat yra žalingi. Dėl didesnių akcizais apmokestintų prekių kainų labiausiai kenčia mažiausias pajamas turintys gyventojai, nes yra priversti rinktis prastesnės kokybės produktus”, – samprotavo G.Kadziauskas.
Ekspertai vienbalsiai sako, jog kainų skirtumai, susidarę dėl akcizų, skatina kontrabandą iš šalių, kur „akcizinės” prekės gerokai pigesnės, ir sukuria prielaidas korupcijai. Spėjama, kad dėl taikomų akcizų išaugusios tabako, benzino ir dyzelino kainos kontrabandą iš Rusijos ir Baltarusijos pavertė itin pelningu verslu. Verslininkai su šypsena vertina Policijos departamento informaciją, jog per 8 šių metų mėnesius šalyje iš apyvartos buvo išimta tik 50 tonų nelegalių naftos produktų ir kalba apie visai kitokius skaičius. Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas yra nurodęs, kad, pabrangus degalams, smarkiai išaugo degalų automobilių bakuose įvežimas iš Rusijos ir Baltarusijos, kur naftos produktai kainuoja žymiai pigiau nei Lietuvoje (A95 markės benzinas kainuoja apie 1,6-1,7 lito už litrą, o dyzelinas – 1,45-1,55 lito už litrą). Per mėnesį iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvažiuoja apie 22-25 tūkstančius krovininių automobilių, kurių bakų talpa siekia tūkstantį ir daugiau litrų. Preliminariais apskaičiavimais į Lietuvą įvežama apie 170-180 tūkst. tonų neapmokestinamų degalų, tai sudaro apie 50 procentų viso per degalines realizuojamo degalų kiekio.
Jei šie skaičiavimai teisingi, dėl naftos produktų nelegalios rinkos valstybės biudžetas per mėnesį praranda iki 150 mln. litų.
Panaši padėtis yra ir cigarečių „fronte”. Šio verslo žinovai spėja, kad 40-45 proc. visų Lietuvoje parduodamų tabako gaminių į rinką patenka nelegaliai. Bendrovės „Philip Morris Lietuva” atstovai, remdamiesi pasienio apsaugos ir muitinės tarnybų pateikta informacija, teigia, kad pernai mūsų šalyje buvo realizuota apie 2 mlrd. vienetų kontrabandinių cigarečių. Tai reiškia, kad biudžetas negavo maždaug 220 mln. litų įplaukų.
„Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos, šiemet jau sulaikyta apie 2,5 mln. kontrabandinių rūkalų pakelių. Tai trikdo konkurenciją legalioje prekyboje, neleidžia pasiekti sveikatos apsaugai keliamų uždavinių, kontrabandininkų pasiūlymais nuolatos išbandomi Lietuvos pareigūnų ir politikų atsakingumas ir sąžinė. Išminti takai ir suformuota infrastruktūra gali paversti Lietuvos pasienį kontrabandininkų rojumi ir sudaryti galimybes kitų prekių kontrabandai. Tuo tarpu akivaizdus Europos Sąjungos interesas – turėti nepralaidžią kontrabandai išorinę sieną: ES skiria pinigų išorinės sienos apsaugai ir siekia, kad šie pinigai būtų panaudoti efektyviai”, – samprotavo G.Kadziauskas.
Jo teigimu, svarbu įvertinti tai, kad Lietuvą ir kitas naujas ES valstybes dideli akcizai žeidžia neproporcingai stipriai dėl ilgos ES išorinės sienos administravimo sąnaudų ir dėl smarkiai besiskiriančių kainų kaimyninėse šalyse ir viduje. Naujosios ES narės administruoja 45 proc. visų išorinių sausumos sienų. Lietuvai tenka ilgiausios iš visų ES valstybių sausuma einančios sienos su Rusija (227 km) ir Baltarusija (502 km) atkarpos.
ES įžvelgia problemas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialistai pastebėjo, kad aukštų akcizų keliamas problemas naujoms narėms pripažįsta ir pati ES. Europos Tarybos direktyvoje 2004/74 dėl energetinių produktų apmokestinimo sakoma, kad minimalūs reikalavimai energetinių produktų apmokestinimui gali sukelti rimtų ekonominių ir socialinių sunkumų naujai besijungiančiose valstybėse, nes iki įstojimo į ES jose nustatyti santykinai maži akcizo mokesčiai, vykdomos ekonomikos reformos, santykinai mažos gyventojų pajamos.
LLRI ekspertai tikina, jog siekti akcizų minimalios ribos sumažinimo būtina, nes akcizų dydžiai buvo nustatyti neįvertinus naujai stojančių šalių gyvenimo lygio: dabar nustatytas minimalus dydis tų valstybių, kurių BVP yra beveik dukart didesnis už Lietuvos. Tai reiškia, kad vidutinį atlyginimą gaunantis senosios ES valstybės narės gyventojas gali įsigyti daugiau degalų ir kitų akcizinių prekių nei naujųjų šalių gyventojas.
„Bendrąją rinką ES kuria ne vienodi mokesčiai, o vidinė konkurencija ir prekių judėjimo laisvė. Mažesni akcizai suteiktų konkurencinių pranašumų Lietuvos vartotojams, įmonėms ir vežėjams, o mažesnės kainos būtų motyvas degalus pirkti Lietuvoje, čia sumokant mažesnius vartojimo mokesčius. LLRI ekspertai pareiškė maną, jog Lietuvos valdžios atstovai turėtų imtis visų įmanomų priemonių ginant nacionalinius interesus ir kreiptis į ES institucijas bei kitas valstybes nares su siūlymu peržiūrėti ES akcizų politiką. Dabartinės Lietuvos ir pasaulio ekonomikos aplinkybės tam iš tiesų suteikia realaus pagrindo. Deja, kol kas tenka tik apgailestauti, kad Vyriausybė iki šiol buvo linkusi laidoti akcizų minimalios ribos mažinimo iniciatyvą net nepamėginusi jos įgyvendinti”, – dėstė U.Trumpa.
Beje, LLRI teigimu, akcizus sunku teigiamai vertinti netgi kalbant apie juos kaip apie paprastą biudžeto surinkimo instrumentą, nes akcizų administravimo tvarka yra sudėtinga ir brangi.
Precedentai yra
Kad galimybių veikti ir pasiekti konkrečių rezultatų šioje srityje yra, LLRI teigimu, jau įrodė keletas kitų ES valstybių. Tarkim, rugsėjo pradžioje pradėjus sparčiai kilti degalų kainoms, keletas šalių ėmėsi „akcizinių” priemonių padėčiai švelninti, leidusių lanksčiau reaguoti į pasaulinės naftos rinkos pokyčius.
„Naftos krizės akivaizdoje akcizo minimalios ribos mažinimas buvo kritikuojamas kaip trumpalaikė fiskalinė priemonė, tuo tarpu Europos valstybės pačios taikė trumpalaikes priemones. Pavyzdžiui, Prancūzija išmokėjo 75 eurų kompensacijas visiems gyventojams dėl išaugusių naftos kainų. Be to, akcizų minimalios ribos mažinimo galimybę svarsto ir kitos naujosios ES narės – Slovakija, Vengrija ir Lenkija. Vengrijos vyriausybė savo vežėjams prižadėjo 2006-aisiais metais ieškoti akcizo mažinimo galimybių, Lenkija sumažino akcizą degalams 25 grošais (19,8 lietuviško cento) už 1 litrą produkto. Kaimynė Lenkija nebijojo per paskutinį Europos Sąjungos Tarybos finansų ministrų posėdį pasakyti, kad mažins virš minimalios ribos esančius akcizo dydžius, nors ir susilaukė kitų valstybių kritikos”, – dėstė LLRI ekspertai.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors pasaulinės rinkos kainos išaugo vienodai, dėl aukštų akcizų taikymo, pvz., Prancūzijoje, degalų kainos pakilo santykinai daug mažiau negu Lenkijoje, todėl ir Prancūzijos vartotojai, ir valdžia mato mažesnes problemas nei Rytų Europos gyventojai. Akcizų minimalios ribos mažinimas aukštų naftos kainų laikotarpiu yra ne laikinas sumažinimas norint kompensuoti vartotojams padidėjusias išlaidas kurui, o grįžimas prie natūralių kainų ir vartotojų priartinimas prie rinkos kainų.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, jog akcizų minimalios ribos peržiūrėjimo iniciatyva yra pagrįsta ir gali būti sėkminga, nes ir dabar egzistuoja akcizų tarifų skirtumai tarp valstybių narių, nustatyta daug išimčių, kada akcizas atskiriems energetiniams ištekliams netaikomas ar taikomas iš dalies. Taigi akcizų skirtumai tarp ES valstybių yra toleruojami ir galimi, neiškreipia konkurencijos ir netrikdo bendrosios rinkos veikimo.
„Lietuvos atstovai nuolat kartoja, kad nieko negali padaryti vieni prieš ES. Tačiau Lietuva savo ruožtu skyrė daug pastangų ir nebijojo būti viena, kai buvo deramasi dėl tekstilės rinkos atvėrimo. Deja, ji pasisakė už apsauginių priemonių taikymą Europos tekstilės rinkai, kai visos kitos Europos valstybės jau buvo susitaikiusios su neišvengiamu ir vartotojams naudingu Europos rinkos atvėrimu. Taigi Vyriausybė turėtų imtis lyderio vaidmens burti suinteresuotas valstybes akcizų politikos peržiūrai”, – ragino LLRI prezidentas.
Naujos derybos?
Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė, vertindama pasiūlymus peržiūrėti akcizų politiką pastebėjo, kad ES mokesčių sistemoje akcizai yra itin griežtai apibrėžti įvairiomis direktyvomis, nes šis vartojimo mokestis laikomas turinčiu esminę įtaką kuriamai Bendrijos vidaus rinkai be sienų. Ką nors keisti būtų galima tik pasiekus bendrų visų ES narių susitarimų. Tačiau lig šiol dar nė karto nėra pavykę rasti bendro nuomonių vardiklio. Netgi aptarinėdami pastarųjų mėnesių naftos produktų kainų viražą ES finansų ministrų tarybos nariai galų gale pareiškė, kad „į degalų kainų augimą nebus reaguojama nei didinant, nei mažinant mokesčius”.
I.Šimonytė žurnalistams pripažino, kad žinant tokias ES nuostatas, tikimybė Lietuvai pasiekti kokių nors permainų, yra tik teorinė.
„Bandyti tartis būtų galima tik tuo atveju, jei pavyktų suformuluoti bendrą keleto ES narių, anksčiau prisiėmusių įsipareigojimus didinti akcizus, poziciją. Tačiau ir tai kalbėti greičiausiai būtų galima ne apie akcizų mažinimą, o apie ilgesnį pereinamąjį laikotarpį ir mažesnius jų didinimo tempus, kad būtų sumažinta įtampa”, – samprotavo I.Šimonytė.
Renaldas Gabartas