Anglų kalbos pamokos už grotų

Pirmą kartą Lietuvos įkalinimo įstaigose likimo draugus ėmėsi mokyti nuteistasis

Lietuvoje beveik nebeliko įkalinimo įstaigų, kuriose nuteistieji negalėtų lavintis. Vidurinėse ir profesinėse mokyklose mokosi daugiau kaip ketvirtadalis kalinių, ir tai įkalinimo įstaigų vadovų jau nestebina. Tačiau labai retai patys nuteistieji moko savo likimo draugus. Išimtis – jordanietis Fajedas Jusefas, anglų kalbos profesorius.

Vadovai patenkinti nuteistojo veikla

Pravieniškių pirmuosiuose pataisos namuose bausmę atliekantis Jordanijos pilietis Fajedas Jusefas kitus moko anglų kalbos. „Esu anglų kalbos profesorius, todėl man tai gera galimybė neužmiršti darbo įgūdžių”, – pasakojo 49 metų F.Jusefas, susitikęs su „Kauno dienos” žurnalistais.

Pataisos namų direktorius Vytautas Aleknavičius patenkintas tokia nuteistojo veikla. „Nuteistieji pramoks kalbos, kuri galbūt vėliau pravers laisvėje”, – mano jis.

V.Aleknavičius teigiamai apibūdino jordanietį. „Jis – labai tvarkingas, išsilavinęs, kuklus, visus žavi jo erudicija. Nė karto neturėjome problemų ir dėl to, kad jis musulmonas. F.Jusefas moka kalbėti ir rusiškai, supranta lietuviškai”, – sakė direktorius.

Jo sugebėjimu mokytis kalbų įsitikinome ir mes, kai redakcija gavo lietuvių kalba rašytą F.Jusefo laišką, raginantį atvykti pasikalbėti su juo. F.Jusefas pasisveikino rusiškai, bet labai apsidžiaugė, paprašytas kalbėti angliškai. „Šią kalbą labai myliu, ja kalbu puikiai”, – šypsojosi jordanietis.

Kalėjimų departamento atstovai prisiminė tik kelis atvejus, kai nuteistieji ko nors mokė kitus kalinius. Tam tikras paskaitas skaitė buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Verslininkas Arvydas Stašaitis mokė verslo paslapčių ir konsultavo teisės klausimais, tačiau tai buvo tik epizodiniai užsiėmimai.

Džiaugiasi galimybe atgaivinti įgūdžius

„Tai – mano profesija, labai mėgstu šią kalbą”, – pasakojo F.Jusefas, kurį anglų kalbos dar vaikystėje pradėjo mokyti dėdė. „Mokytoju dirbau ne tik savo šalyje, bet ir Kuveite, Saudo Arabijoje, Bahreine, Katare, JAV”, – sakė pašnekovas.

Jis patenkintas, kad turi galimybę neprarasti įgūdžių. „Iš vadovybės gavau knygų, pieštukų. Turime ir klasę. Aišku, priemonių norėtųsi daugiau, bet tokiomis aplinkybėmis ir tai yra gerai. Nuteistųjų anglų kalbos lygis? Tarp nulio ir penkių balų šimtabalėje sistemoje. Tačiau yra vyrų, kurie gana neblogai kalba, nors ir su klaidomis”, – sakė F.Jusefas.

Anot jordaniečio, dauguma jo „studentų” mokykloje nesimokė šios kalbos, arba ją jau pamiršo. „Mokytis pageidauja keliasdešimt nuteistųjų. Gaila, bet dauguma nori tik miegoti, valgyti, bet nenori mokytis”, – skėstelėjo rankomis pašnekovas.

Užduoda namų darbus

F.Jusefas mano, kad jo pamokos nuteistiesiems patinka. „Jeigu nepatiktų, jie čia neateitų. Dauguma pamokose yra labai aktyvūs, pateikia klausimų. Aš jiems užduodu namų darbų, o didžioji dalis juos atlieka. Sakau, jei nenorite mokytis, nevaikščiokite į mano pamokas. Juk aš tik mokytojas, nedarau stebuklų, mokiniai patys turi norėti išmokti”, – pasakojo vyras.

F.Jusefas „Kauno dienai” teigė, kad pernai jam mokėta už anglų kalbos pamokėles, o šiemet jau nebemokama. Tačiau pataisos namų vadovybė paaiškino, kad jam mokama už darbą mezgykloje, o anglų kalbos jis pats pasisiūlė mokyti.

Šiuose pataisos namuose yra tik keli musulmonai, tačiau jų nesieja glaudūs ryšiai. „Aš didžiuojuosi, kad esu musulmonas, bet nesu ekstremistas ar fanatas. Dabar ramadanas, aš badauju, reguliariai meldžiuosi. Nežinau, kaip kiti musulmonai, retai juos matau. Žiūriu savęs”, – aiškino F.Jusefas.

Jis tikino Lietuvoje neturįs jokių problemų dėl religijos. „Kai kurie žmonės, pamatę mane, sušunka „Alach Achbar”. Gal jie nori mane įžeisti, bet tai maldos žodžiai, kurie reiškia, kad Dievas yra didis. Tada nusijuokiu ir atsakau, kad Dievas visada yra didis”, – pasakojo Fajedas.

Tikina sutikęs blogą žmogų

Jordanietis pasakoja turėjęs idėją Lietuvoje atidaryti arabiškų patiekalų restoraną. „Kai čia atvykau pirmą kartą 1997 metais, Vilniuje nemačiau nė vieno arabiškų patiekalų restorano. Pamaniau, kad būtų puiku atidaryti nedidelį restoraną su arabiškais patiekalais, dainomis, šokiais.

Sutarėme su vienu žmogumi Vilniuje, kad tam galėtume panaudoti jo patalpas. Nuskridau į Jordaniją su žmona, Lietuvos piliete, nusipirkti produktų, įrenginių ir grįžome atgal. Deja, nežinojau, kad ji viską pavogs ir parduos. Po to jau nebuvo galimybės vėl pradėti viską iš naujo”, – pasakojo F.Jusefas.

Dabar jis yra vedęs jau antrą moterį iš Lietuvos. „Vedžiau kalėjime, žmona mane lankė Lukiškėse. Tai – puiki moteris, kuria labai didžiuojuosi. Taip, man nepasisekė su viena Lietuvos moterimi, bet iš to negalima spręsti apie visus lietuvius. Visur yra blogų žmonių”, – kalbėjo jordanietis.

Jis pasakojo turintis svajonių. „Žmogus negali be gyventi be svajonių. Didžiausia – išėjus iš kalėjimo pasimatyti su savo mama ir vaikais, kurie studijuoja Jeruzalėje. Turiu du paauglius sūnus ir trečiokę dukrą, kurios dar nemačiau. Noriu kuo ilgiau pabūti su jais, ir kompensuoti tą laiką. Mano pirmoji žmona žuvo autokatastrofoje”, – pasakojo F.Jusefas.

Pabaigoje jordanietis pradėjo kalbėti apie savo bylą. „Norėčiau, kad šioje šalyje viešpatautų teisingumas. Nenoriu kalbėti blogai apie teisėjus ar prokurorus, tačiau jie nuteisia ne pagal įstatymus, bet pagal savo principus. Aš čia sėdžiu už nieką. Įstatymai yra aiškiai parašyti, tačiau teisėjai mato juose tai, ką nori matyti”, – aiškino F.Jusefas.

„Skaitytojams noriu pasakyti, kad jie neteistų visų, sėdinčių kalėjime. Čia yra labai gerų žmonių, o laisvėje yra labai blogų. Jie jau nubausti už savo nusikaltimą. Įsivaizduokite save jų vietoje ir neteiskite jų, kai jie išeina į laisvę”, – šiais žodžiais baigė pokalbį F.Jusefas.

Į laisvę išeis anksčiau

F.Jusefas yra nuteistas už tai, kad 1999 metų birželio 4 dieną Vilniuje nužudė buvusios savo žmonos giminaitę. 72-ejų metų nužudytosios kūne rasta 13 peiliu padarytų žaizdų. Norėdamas paslėpti nusikaltimo pėdsakus, žudikas padegė aukos butą.

F.Jusefas teisme kaltas prisipažino tik iš dalies. Jis teigė, kad aukai buvo davęs pasaugoti 12 tūkst. JAV dolerių. Įvykio dieną užsuko pas savo žmonos giminaitę, ir jie abu išgėrė alaus. Pasak nuteistojo, moteris mosikavo peiliu. Tolesnių savo veiksmų jis teigė gerai neprisimenąs ir greičiausiai dūręs peiliu, o po to apieškojo butą, norėdamas surasti savo pinigus. F.Jusefas teigė, kad laidu apvyniojo senutės kaklą, norėdamas sustabdyti kraujavimą.

Jo bausmės laikas baigsis 2012 metais, tačiau už gerą elgesį jordanietis į laisvę bus paleistas anksčiau.

Mokosi kas ketvirtas kalinys

Šiuo metu įkalinimo įstaigose yra apie 6200 žmonių, kuriems jau įsiteisėjo nuosprendis. Kalėjimų departamento socialinės reabilitacijos skyriaus laikinai einantis pareigas viršininkas Gintautas Klimavičius sakė, kad iš jų 932 mokosi profesinėse, 820 – bendrojo lavinimo mokyklose. „Besimokančiųjų daugėja, ypač profesinio lavinimo mokyklose”, – teigė jis.

Nepaisant šios tendencijos, nuteistųjų išsilavinimas tebėra žemo lygio. „Apie 39 proc. turi vidurinį, 1 proc. – aukštąjį universitetinį, 6 proc. – aukštąjį neuniversitetinį arba aukštesnįjį. Net 40 proc. turi tik pagrindinį išsilavinimą, 12 proc. – pradinį, 2 proc. – jokio”, – vardijo pareigūnas.

Įkalinimo įstaigose lavinimu užsiima savivaldybėms ar apskritims pavaldžios įstaigos, profesiniu mokymu – profesinių mokyklų filialai arba teritorinės darbo rinkos mokymo tarnybos. Mokymo procesui pataisos įstaigos suteikia patalpas, baldus, apmoka komunalines paslaugas.

„Sovietmečiu visose įkalinimo įstaigose veikė vidurinės ir profesinės mokyklos. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo kažkam šovė į galvą, kad tokios mokyklos yra nereikalingos, jos buvo masiškai naikinamos. Kaip pamenu, 1998 metais vidurinė mokykla buvo likusi tik Marijampolėje. Nuo 1998 metų jos pradėtos atkurti. Dabar nuteistieji negali mokytis tik keliose įkalinimo įstaigose: Šiaulių ir Kauno tardymo izoliatoriuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kur yra nedaug nuteistųjų. Tačiau Šiauliuose, kur būna apie 50 žmonių, jau pradėta mokyti kalbų, kompiuterinio raštingumo”, – sakė G.Klimavičius.

Visuomenėje dažnai pasigirsta abejonių, ar verta finansuoti nuteistųjų mokymą. „Jeigu būtų nutarta, kad šie silpni nusikaltimus padarę visuomenės nariai dar turi būti atskirti nuo švietimo – tai galima lengvai įgyvendinti. Bet kokios iš to turėsime naudos? Jokios. Kaip tik reikia juos daugiau mokyti. Juk ir nusikaltimus jie padaro iš dalies ir todėl, kad šio bei to galvoje trūksta”, – kalbėjo G.Klimavičius.

Dainoras Lukas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.