Medikai iki šiol nesutaria, ar laiko pokyčiai turi įtakos žmonių sveikatai.
Du kartus per metus žmonių bioritmą sutrikdo žiemos bei vasaros laiko įvedimas. Tokių nepatogumų patirta prieš kelias dienas, kai laikrodžio rodykles reikėjo atsukti viena valanda atgal. Kardiologai tikina, jog tokie laiko pokyčiai neigiamai veikia vegetacinę nervų sistemą, o kartu ir širdies darbą. Psichologų nuomone, vienos valandos pokytis įtakos žmonių sveikatai tikrai neturi.
Kenkia širdžiai
Klaipėdos ligoninės Kardiologijos ir širdies ligų skyriaus vedėjas Tadas Perkauskas neabejojo, jog žiemos bei vasaros laiko įvedimas sutrikdo žmonių bioritmą. „Organizmas turi prisitaikyti prie pokyčių. O tai yra papildomas krūvis širdies veiklai. Laiko pokyčiai veikia ir vegetacinę nervų sistemą. Nuo jos priklauso širdies veiklą reguliuojančių medžiagų gamyba. Todėl pasikeitęs laikas neabejotinai kenkia širdies darbui”, – sakė T.Perkauskas.
Jo žodžiais, kiekvieno žmogaus organizmas individualiai prisitaiko prie laiko pokyčių. Vieniems adaptacija užtrunka dieną, kitiems žmonėms gali prireikti ir savaitės.
„Svarbiausia, kad nesutriktų miego ritmas. Žmonės turėtų vidutiniškai miegoti 7, o vaikai ir ligoniai net 8-9 valandas. Atsukus laikrodžio rodykles, miegoti lyg ir tektų viena valanda ilgiau. Tačiau žmonės prabunda įprastu ritmu. Patarčiau, jog prabudę jie tą likusią valandą dar pagulėtų. Taip bus galima greičiau adaptuotis prie naujo laiko”, – rekomendavo medikas.
Tačiau T.Perkauskas negalėjo pasakyti, ar po žiemos laiko įvedimo padaugėja pacientų. „Nesame į tai atkreipę dėmesio. Apskritai rudenį labai padaugėja ligonių”, – kalbėjo kardiologas.
Dejuoja tik bambekliai
Psichologas Kęstutis Ridikas buvo priešingos nuomonės. Jo teigimu, vienos valandos pokytis žmogaus sveikatai nekenkia. „Tyrimais įrodyta, jog žmogaus bioritmas yra ne 24, o 25 valandos. Todėl ta viena valanda tikrai jokios įtakos neturi. Manau, kad dėl žiemos laiko įvedimo gali dejuoti tik bambekliai, kuriems visada viskas negerai. Negeroves įžvelgia ir tie, kurie nori maištauti. Juk šį nutarimą priėmė Vyriausybė, o ne visi myli valdžią”, – sakė psichologas.
Jo teigimu, sveikatai kenkia tai, jog kai kuriems žmonės dėl darbo grafiko susimaišo diena ir naktis. Be to, adaptuotis tektų ir nuvykus į šalį, kuri yra kitoje laiko juostoje.
K.Ridiko žodžiais, šviesesni rytai žmonėms turėtų praskaidrinti nuotaiką. Juk kur kas smagiau keltis, kai šviesu.
„Ilgesni vakarai taip pat išeis tik į gera. Lietuvoje turėtų padidėti gimstamumas”, – juokėsi pašnekovas.
Jis prisiminė, jog prieš daugelį metų kūdikių gimimo bumas būdavo pavasarį. Vadinasi, jie buvo pradėti rudenį, kai anksti pradėdavo temti. „Žmonės taupydavo žvakes. Ir dabar mūsų valdžia turėtų ne apie pašalpas galvoti, o elektrą pabranginti. Gyventojai stengsis taupyti, jos nedeginti ir galbūt demografinė situacija pagerės”, – laiko pokyčių naudą įžvelgė K.Ridikas.
Virginija Spurytė