Irma Volkova: „Gėlės žiedas – mano širdyje”

Neįgalūs žmonės, kartais būdami dar jauni, didžiadvasiškai įveikia nepagydomos ligos kliūtį ir kuria meno kūrinius.

Šiuo metu iš salės į salę, iš mokyklos į mokyklą keliauja kilnojamoji parodėlė „Gėlės žiedas – mano širdyje”. Tai septyni kartono lakštai su ryškiomis gėlėmis ir jas lydinčiais atskirais tekstais, parašytais įprastu ir Brailio raštu, skirtu neregiams. Ciklą sukūrė silpnaregė moksleivė Irma Volkova. Jai dėl regėjimo nustatytas tik 20 proc. darbingumo laipsnis. Mergaitei įgimta katarakta, neteikianti jokių regėjimo pažangos vilčių.

Buvo užguitas vaikas

Gėlės Irmos kūrinėliuose – įspūdingos. Pirma mintis, – kad niekada niekur neteko nieko panašaus matyti. Jau iš tolo jaučiama didelė gėlės žiedo, „užauginto” ant kartono lakšto, įtaiga. Perskaičius lydinčius tekstus, nuostaba dar labiau sustiprėja. Tekstai įtikina, kad jaunutė neįgali mergaitė turi gilią sielą, kupiną gėrio, grožio, kilnios atjautos, šiek tiek sielvarto ir neabejotinų menininkės gabumų.

„Aš labai mylėjau ir myliu savo mokyklos draugus, tokius kaip aš – neregius ir silpnaregius. Labai norėjau padovanoti jiems gėlių. Tokių, kad ir neregėdami, bet lytėdami, skaitydami Brailio raštu užrašytus žodžius, suprastų, kokios jos yra, ką jos kalba. Likimo draugai mane ir paskatino kurti, palaikė, dėl jų ir stengiausi. Padėjo ir mylimos mokytojos iš Vilniaus aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro. Ten praleidau aštuonerius metus, baigiau vidurinę mokyklą. Ir pirmoji bei vienintelė per 30 mokyklos gyvavimo metų pasirinkau laikyti dailės egzaminą. Šis ciklas ir buvo pristatytas egzaminų komisijai. Iš 100 galimų balų gavau 99”, – apie save pasakojo Irma Volkova. Ji nuoširdžiai dėkinga minėjo savo lietuvių kalbos mokytojos – taip pat neregės – Janinos Poriuškytės bei dailės mokytojos Skaidrės Butnoriutės pavardes.

„Pradinę mokyklą baigiau Klaipėdoje. Buvau užguitas, visų atstumtas ir užmindytas vaikas. Tik ten, Vilniuje, tarp likimo sesių jaučiau, kad esu tarp savų, kad aplinkui visi mieli ir geri, niekas neslėgė. Ir dabar labai pasiilgstu Vilniaus”,- neslėpė Irma.

Ji šiuo metu mokosi Klaipėdos siuvimo paslaugų ir verslo mokykloje interjero apdailos specialybės pirmame kurse. „Būsiu kvalifikuota darbininkė. Bet čia gaunu tokių dalykų, kurių man labai reikia: kaligrafijos, kompozicijos, spalvotyros pamokų. Žinau, kad be meno vis tiek neapsieisiu. Mokausi savotiško karingumo, tvirtumo, nes žinau, kad niekas už mane nieko nepadarys, kad visada reikės pačiai už viską pakovoti. Ir dėl savo gerovės, ir dėl savo meno, dėl ateities”,- sakė mergaitė.

Kūryba – dvasios sparnai

Savo dailės kūrinėliams Irma pasirinko gėlės žiedo motyvus. Nes nė viena reikšmingesnė žmogaus gyvenimo akimirka nepraeina, nepalytėta gėlės žiedo – nuo gimimo, išleistuvių, vestuvių iki pat mirties. Septyni žiedai kaip septynios nepakartojamos dienos.

Pirmoji gėlė vadinasi „Dovana”. Ji turi 24 žiedlapius, kuriuos galima liesti ir suskaičiuoti. Neregys gali apčiuopti jų formą ir ant kraštelių Brailio raštu įspaustus žodžius, pasakojančius apie šį žiedą.

Antras žiedas – „Lengvumas”. Žiedlapiai nusėti lengvai pakibusiais rasos lašeliais, padarytais iš folijos, – neregio pirštai jaus tarsi rasos gaivą. Trečias žiedas turi itin jaudinantį pavadinimą: „Draugė, kurios niekada neturėjau”. Tai lelijos žiedas plytų sienos fone. Mintys, jausmai, noras draugauti, išsiverkti ant draugės peties atsimušdavo kaip į plytų sieną.

Kitos gėlės – „Vienatvė”, „Lyg vėjo malūnas”, „Vaikystė”, „Rytas” – pristatomos itin jautriais tekstais. „Vaikystė” – labai ryškus našlaitės žiedas, kurio spalvas ir kontūrus galėtų įžiūrėti ir silpnaregis. O pats gėlės pavadinimas – iškalbingas, nes našlaitės dalia Irmutei – ne svetima.

Potraukį piešti Irmutė jautė nuo pirmų savo nuovokaus gyvenimo žingsnelių. Kadaise pripiešė motinos pasą, o nuo sienų negalėdavo atsitraukti, nes įžiūrėdavo tapetų gėles, kurias vis apvedžiodavo pieštukais, o paskui ir savų pripiešdavo. Taip atėjo ir iki rimto darbo, iki „gėlės žiedo savo širdyje”.

„Šie darbai stebina visus – ir suaugusiuosius, ir vaikus. Visi lieka sužavėti, patyrę kažką, ko tikrai nesitikėjo. Atsiliepimai apie parodą – patys geriausi. Tikrai talentinga ir labai darbšti mergaitė”, – sakė Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos filialo vedėja Daiva Žiemelienė. Ji vežioja ir pristato ciklo „Gėlės žiedas – mano širdyje” parodėlę, tačiau dažniausiai be pačios autorės.

Irma gyvena itin kukliai – mažyčiame bendrabučio kambarėlyje Gargžduose kartu su mama, taip pat neįgalia, beveik visiška nerege. Kūryba jai – dvasios sparnai, leidžiantys tylumoje ir visų nuošalėje pakilti aukščiau.

Janina Zvonkuvienė