Vakar Seimo pirmininko Artūro Paulausko kabinete vyko pasitarimas dėl Kuršių marių žvejų problemų. Jame parlamento vadovas sužinojo viską apie komercinę žvejybą – nuo tinklų ilgio ir žuvų raciono iki didžiulių nelegalios žvejybos mastų.
Seimo pirmininko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas „Vakarų ekspresui” sakė, jog žvejai Seimo pirmininkui, be kita ko, skundėsi dėl per didelės jų verslo kontrolės bei aplinkosaugininkų skiriamų baudų. Esą žvejai baudžiami net dėl nepadėto taško žvejybos žurnale.
Pasak V. Žilinsko, Seimo pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkosaugininkai turėtų skirti, ar pažeidimas yra rimtas, ar ne, būti žmoniškesni, tačiau suprantama, kad per vieną pasitarimą visos žvejų problemos esą negali būti išspręstos ir Seimo pirmininkas negali nurodyti aplinkosaugininkams, kaip jie turi elgtis.
Parlamento vadovas pažadėjo, kad pasitelkus kompetentingus asmenis bus analizuojama, ar įstatymas ir poįstatyminiai aktai neprieštarauja vieni kitiems, ar dėl jų neatsiranda galimybė kartais skirti neadekvačias baudas.
Dėl kitų problemų Seimo pirmininkas mano, kad visos institucijos, dirbančios su žvejais, turi dažniau su jais bendrauti. Tada žvejai nesivadovaus gandais ir mažiau skųsis.
Pasak A. Žilinsko, pasitarimo metu jam pasirodė, kad žvejai neprieštarautų, jog dalis komercinės žūklės taptų rekreacinio pobūdžio, žinoma, jeigu už tai jiems būtų kompensuojama kaip už verslo praradimą.
Vis dėlto žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra” pirmininkas Virginijus Domarkas, nors ir negavęs oficialaus kvietimo į pasitarimą, bet nugirdęs apie jį ir nuvykęs į Vilnių, „Vakarų ekspresui” tvirtino, esą Kuršių marių žvejai pageidauja, kad žvejyba būtų priskirta Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento, o ne Aplinkos ministerijos kompetencijai. Anot jo, Kuršių marios ir Baltijos jūra yra susiję, tad esą neteisinga marių žvejus laikyti vidaus vandenų, kuriuose apskritai norima išnaikinti verslinę žvejybą, žvejais.
Tuo metu Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko Artūro Daubaro teigimu, Seimo pirmininkui buvo paaiškinta, jog žvejybos kontrolė pastaraisiais metais buvo sugriežtinta dėl itin didelių nelegalios žvejybos mastų.
Šiuo metu Kuršių mariose versline žvejyba užsiima 73 įmonės. Jeigu būtų naudojamasi visais leidimais žvejoti, mariose nusidriektų 130 kilometrų tinklų ir gaudyklių. Realiai čia kasdien būna apie 100 kilometrų tinklų. Tai intensyviausios žvejybos vieta Lietuvoje. Per metus čia sugaunama 1300 tonų žuvies.
Tačiau manoma, kad daug daugiau žuvies sugaunama nelegaliais būdais. Patikrinus žvejybos įmones, šiemet šiurkščių pažeidimų jau nustatyta du kartus daugiau nei pernai per visus metus. Tai – ir įrašų žvejybos žurnaluose „taisymas”, duomenų apie sugautą kiekį klastojimas ir t.t.
Pasak A. Daubaro, dėl šių priežasčių sugriežtinta kontrolė, ko gera, ir iššaukia žvejų nepasitenkinimą. „Tačiau kol kas mes negalime elgtis kitaip, turime kontroliuoti griežtai”, – sakė inspekcijos viršininkas.
Dalia Bikauskaitė