Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūrų atstovai nesutinka su valstybės įmonės Registrų centro paskelbtais duomenimis, esą vidutinė būsto vieno kvadratinio metro kaina uostamiestyje tesiekia 2,29 tūkst. litų.
Kai kurių nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, tai yra kone paties pigiausio uostamiestyje esančio buto kvadratinio metro kaina. Esą reali kaina Klaipėdoje šiuo metu yra 3 tūkst. litų už vieną kvadratinį metrą gyvenamojo ploto.
Pirmą kartą Lietuvoje atlikę masinį nekilnojamojo turto vertinimą Registrų centro atstovai tikina, kad jų pateikti duomenys pakankamai tikslūs, tačiau galima 20 procentų paklaida.
„Be to, tai nėra vien matematiniai skaičiavimai. Tyrimas atliktas remiantis įvairiomis metodikomis, kurias pasiskolinome iš amerikiečių. Tokia masinio turto vertinimo kaina naudojama daugelyje Europos valstybių. Manau, kad šis vertinimas padės ir piliečiams, kurie nori pirkti būstą. Jie galės įvertinti, ar prašoma kaina yra reali”, – sakė registrų centro atstovas Aidas Petrošius.
Padės apsispręsti politikams
Masinis šalies nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas todėl, kad nuo kitų metų bus apmokestintas komerciniais tikslais naudojamas fizinių asmenų nekilnojamasis turtas. Mokestis priklausys nuo vidutinės rinkos vertės, kuri ir buvo nustatyta atliekant masinį vertinimą.
Beje, iki lapkričio 2 dienos, registrų centro Klaipėdos filiale buvo eksponuojami Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų bei Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybių verčių žemėlapiai, su kuriais galėjo susipažinti ir gyventojai. Jie tai darė gana aktyviai, tačiau, anot Registrų centro Klaipėdos filialo Kadastro duomenų tvarkymo skyriaus vedėjos Vidos Labuckaitės, esminių pastabų nepareiškė.
Dabar savo atsiliepimus apie žemėlapiuose nurodytas nekilnojamojo turto vertes dar turi pateikti valdžios institucijos ir tuomet juos jau bus galima tvirtinti.
Anot A. Petrošiaus, visą nekilnojamąjį turtą reikėjo įvertinti dėl to, kad nėra aišku, kuris butas yra naudojamas komerciniams tikslams. Esą, jei reikėtų įvertinti kiekvieną komercinės paskirties būstą atskirai, tai būtų kainavę kur kas brangiau nei atlikti masinį vertinimą. Beje, šis vertinimas valstybei kainavo 3,5 mln. litų.
„Tikimės, kad šie duomenys turės įtakos politikams apsispręsti, kad visgi verta apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Užsienio šalių praktika rodo, kad nekilnojamojo turto apmokestinimas stabilizuoja rinką, be to, praturtina vietos savivaldos institucijas. Surinktas lėšas savivaldybės galėtų naudoti plėtojant mieste infrastruktūrą”, – akcentavo A. Petrošius, taip lyg ir patvirtindamas, kad masinis nekilnojamojo turto vertinimas gali būti susijęs su galimu viso gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio įvedimu Lietuvoje.
Klaipėda – antroje vietoje
Masinio vertinimo duomenimis, Klaipėda yra antras pagal būsto brangumą šalies miestas – čia kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 2,29 tūkst. litų. Palangoje būsto vertė siekia 2,09 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Pirmoje vietoje atsidūrė Vilnius. Sostinėje būsto kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 2,96 tūkst. litų. O antras pagal dydį miestas Kaunas atsidūrė tik ketvirtoje vietoje – vidutinė kaina siekia 1,55 tūkst. litų už vieną kvadratinį metrą. Mažiausios kainos – Ignalinos rajone: čia būsto kvadratinio metro kaina siekia vos 127 litus.
Visos Lietuvos nekilnojamasis turtas įvertintas daugiau nei 85 milijardais litų. Daugiausia jo yra Vilniuje – net 40 procentų (per 34 mlrd. litų) viso šalies nekilnojamojo turto.
Nuo 2001 metų sostinėje įregistruota kone 5,7 tūkst. naujų butų – net 10 kartų daugiau nei uostamiestyje ir 16 kartų daugiau negu Kaune. Klaipėdoje įregistruota per 530 butų.
Nurodyta pigiausio buto kaina?
Tačiau kai kurių uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūrų atstovai suabejojo masinio vertinimo tikslumu. Esą pateikti duomenys realiai neatspindi tikrosios situacijos.
Pasak nekilnojamojo turto agentūros ekspertės Eilinos Zilnienės, šiuo metu vidutinė būsto kvadratinio metro kaina uostamiestyje yra 3 tūkst. litų.
Jai pritarė ir kitos nekilnojamojo turto agentūros direktorė Indrė Valionienė. Anot jos, nurodomas vidurkis – per 2,2 tūkst. litų už kvadratinį metrą – gali būti taikomas nebent patiems pigiausiems Klaipėdoje esantiems butams.
Nekilnojamojo turto eksperto Aivaro Rancevo žiniomis, tokia kaina už kvadratinį metrą gali būti prašoma tik senos statybos name, tačiau tai negali būti viso nekilnojamojo turto kainų vidurkis.
Registrų centro atstovas Aidas Petrošius sutiko, kad apibendrinimai nėra visiškai tikslūs, tačiau esą ir nebuvo siekiama nurodyti tikslią rinkos vertę. Pasak jo, masinis nekilnojamojo turto vertinimas nurodo vidutines rinkos vertes bei galimas tendencijas.
„Absurdas būtų atliekant masinį tyrimą reikalauti įvertinti nekilnojamąjį turtą šios dienos kainomis. Tai galima padaryti tik atliekant individualų vertinimą, kuris, žinia, gerokai skiriasi nuo masinio”, – akcentavo A. Petrošius.
Iškreipta rinka
Apibendrindami pastarųjų dviejų mėnesių Klaipėdos būsto rinkos tendencijas, nekilnojamojo turto agentūrų atstovai minėjo, kad būsto kainos uostamiestyje pakilo nuo 8 iki 18 procentų.
Labiausiai pabrango miesto centre bei naujos statybos namuose esantys butai. Pastarieji tebegraibstomi dar net neprasidėjus namo statyboms.
Senos statybos namuose, miegamuosiuose rajonuose esančių butų kainos ženkliai nebekilo, o kai kurių agentūrų duomenimis, net šiek tiek nukrito. Šiuo metu už 1 kambario butą miegamuosiuose rajonuose prašoma nuo 85 tūkst. litų, Už 2, 3 ir 4 kambarių butus prašoma nuo 130 tūkst. litų.
Tiesa, ir toliau išsiskiria Miško kvartalas – čia už 1 kambario butą prašoma nuo 140 tūskt. litų, už 2 kambarių – nuo 180 tūkst., už 3 ir 4 – nuo 200 tūkst. litų.
Naujos statybos namuose esančių butų kvadratinis metras kainuoja nuo 3,5 tūkst. litų. Tačiau yra ir tokių namų, kur už kvadratinį metrą prašoma nuo 5 tūkst. litų. Anot I. Valionienės, kainos naujos statybos namuose per pusmetį pakilo nuo 7 iki 10 procentų. Tai esą nėra daug.
Paprastai centre esančių butų kainos, visuomet buvusios aukščiausios, per pastaruosius du mėnesius dar labiau pakilo. Pasak vienos uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros vadybininkės Ilonos Zakarauskienės, jei, pavyzdžiui, vasaros pabaigoje 2 kambarių butas miesto centre kainavo 270 tūkst. litų, tai dabar jo kaina – nuo 320 tūkst. litų. Trijų kambarių be remonto butų miesto centre kainos prasideda nuo 380 tūkst. litų.
„Vertintojai jau net nebeturi kriterijų, kuriais remiantis galėtų „ištempti” prašomą sumą”, – akcentavo sukilusių butų kainų pasekmes I. Valionienė.
Edita Užkuraitė