Šiandien startuoja naujasis ULEB Eurolygos sezonas. Pirmą kartą Lietuvai stipriausiame Europos vyrų krepšinio turnyre atstovaus dvi komandos – Kauno „Žalgiris” ir Vilniaus „Lietuvos rytas”.
„Žalgiris” Eurolygoje rungtyniauja nuo pat jos įkūrimo pradžios, o „Lietuvos rytas” yra šio turnyro debiutantas, teisę žaisti tarp stipriausiųjų iškovojęs savo jėgomis – tapęs ULEB taurės laimėtoju.
„Žalgiris” pastaruosius dvejus metus pranoko „Lietuvos rytą” krepšinio aikštėje. Tačiau Vilniaus klubas gali pasigirti moderniomis arenomis, kai tuo tarpu legendinis Kauno klubas iki šiol priverstas rungtyniauti senutėlėje Sporto halėje.
Sporto halė jauki ne visiems
Dvi stipriausios Lietuvos komandos Eurolygoje dalyvauja skirtingomis sąlygomis. Lietuvos čempionas „Žalgiris”, nepaisant to, kaip baigsis 2005-2006 metų LKL pirmenybės, jau turi garantijas, jog 2006 metais pasirašys naują trejų metų sutartį su Eurolyga.
LKL vicečempionas „Lietuvos rytas” į Eurolygą greičiausiai atėjo vieneriems metams, nes šiame turnyre Lietuvai yra skirta tik viena vieta. Vis dėlto Vilniaus klubas savo varžovams galės pasiūlyti geresnes sąlygas nei „Žalgiris”.
„Lietuvos rytas” svečius priims „Siemens” arenoje, kurioje telpa beveik 10 tūkstančių žiūrovų. „Žalgiris” ir toliau rungtyniaus senutėlėje Sporto halėje. Kiekvienam lietuviui ši arena kelia šiltų prisiminimų, o žalgiriečių varžovai, regis, į ją vis dar žiūri atlaidžiai.
„Sporto halė yra jauki, joje tvyro gera aura. Tai pripažino daugelis krepšininkų”, – teigė Arvydo Sabonio „Žalgirio” krepšinio centro valdybos pirmininko pavaduotojas Gediminas Navikauskas.
Tačiau Flensburgo (Vokietija) rankinio klubo atstovai, atvykę žaisti Europos čempionų lygos rungtynių su Kauno „Granitu”, istorinę Sporto halę pavadino klojimu su siaurais koridoriais ir sunkiai atveriamomis durimis.
Kaunas – kalba, Vilnius – veikia
„Žalgiris”, garsinantis Kauno vardą visame pasaulyje, savo laimėjimais ir poreikiais, regis, jau gerokai pralenkė patį miestą.
Kol Kaune tęsėsi diskusijos, kur statyti naują areną, „Lietuvos rytas” šalia „Siemens” rūmų pasistatė dar vieną, tik mažesnę, BBL ir LKL varžyboms bei treniruotėms skirtą sporto salę.
Vis dėlto G.Navikauskas įsitikinęs, jog ledai dėl arenos statybos Nemuno saloje jau pajudėjo ir „Žalgiris” naujus sporto rūmus turės laiku. Eurolyga reikalavimą, kad komandos žaistų ne mažiau kaip 8 tūkstančius vietų turinčiose salėse, atidėjo iki 2009 metų.
„Arena mums labai reikalinga, tačiau „Žalgirio” įvaizdžiui jos nebuvimas kol kas jokios apčiuopiamos įtakos neturi. Neturėjo ir iki šiol. Svarbiausia – „Žalgirio” vardas, žinomas visame pasaulyje”, – tvirtino G.Navikauskas.
Vasarą su „Žalgirio” atstovais buvo susisiekę vienos bendrovės, pretenduojančios investuoti į arenos statybą, vadovai. Jie domėjosi, kiek rungtynių per metus „Žalgiris” joje žaistų, kiek būtų žiūrovų ir panašiai.
Kitą savaitę bus atplėšti vokai
Lapkričio 9 dieną turėtų būti atplėšti Nemuno salos sporto rūmų koncesijos konkurso dalyvių vokai. Miesto vadovai kol kas nelinkę kalbėti, kada bus pasirašyta sutartis. „Konkurso sąlygas pasiėmė keletas dalyvių. Tikslaus skaičiaus nepasakysiu. Prancūzijos kompanija? Nieko negirdėjau. Dokumentai išduoti Lietuvos firmoms”, – teigė Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas.
Paklaustas, kiek užtruks būsimosios derybos, valdininkas teigė, kad šiuo metu tai sunku prognozuoti. „Viskas priklausys nuo pasiūlymų. Derybos gali baigtis net ir neprasidėjusios, jeigu gauti pasiūlymai mūsų netenkins”, – neatmetė ir blogiausio varianto R.Mačikėnas. Tačiau jau dabar aišku, kad Kauno vadovų pažadas dar šiemet pradėti naujosios arenos statybą subliūško.
„Kauno diena” ne kartą rašė apie miesto sporto arenos koncesijos konkursą lydėjusius skandalus. Iš pradžių kur kas ilgiau, nei žadėta, užtruko sąlygų rengimas. Konkursas turėjo būti paskelbtas dar pavasarį, tačiau tai padaryta tik rugpjūtį. Negana to, paaiškėjo, kad dėl Kauno valdininkų aplaidumo informacija apie tarptautinį konkursą nebuvo įtraukta į Eurobiuletenį. Rugsėjį visas procedūras teko pakartoti.
Ginčas dėl statuso nebaigtas
Būsimoms Šiaulių ir Klaipėdos arenoms Vyriausybė jau seniai suteikė nacionalinės svarbos objekto statusą. Tuo tarpu Kaune į šį statusą pretenduoja ne tik Nemuno salos projektas, bet ir šalia „Megos” planuojama statyti arena.
Premjero Algirdo Brazausko iniciatyva sudaryta komisija iki šiol nepaskelbė savo sprendimo. „Laukiame, kada baigsis konkursas. Kol kas iš Kauno nesulaukiame jokių signalų. Abi pusės tyli”, – sakė minėtos komisijos vadovas premjero patarėjas Algirdas Vapšys.
Kol Kaune tęsėsi ginčai dėl arenos vietos ir statuso, Šiaulių valdžia jau rado naujosios arenos statytojus. Praėjusią savaitę paskelbta, kad konkursą laimėjo Panevėžio statybos trestas. Per trejus metus žadama pastatyti 5 tūkstančių vietų modernų sporto ir pramogų kompleksą. Panevėžiečiai areną pasiūlė pastatyti už 63,5 milijono litų.
Šiaulių valdžiai taip pat teko pakartoti konkurso procedūras, nes pirmojo dalyviai už rūmų statybą užsiprašė per didelės sumos. Po antrojo konkurso šiauliečiai sutaupė beveik 30 milijonų litų.
„Šiaulių” klubas žaidžia vos trečiajame pagal svarbą Europos krepšinio turnyre, tačiau susidaro įspūdis, kad šiauliečiai kur kas greičiau nei legendinis „Žalgiris” persikraustys į modernius rūmus.
Halėje bus įrengta papildomų vietų
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis neslėpė, kad prieš naująjį Eurolygos sezoną senojoje Sporto halėje atliktas tik kosmetinis remontas. „Didžiausia naujiena – jau baigiame konkurso procedūras ir Halėje artimiausiu metu padidinsime žiūrovų vietų skaičių. Jis turėtų priartėti prie 5 tūkstančių”, – sakė vienas administracijos vadovų.
Jau pernai per krepšinio varžybas Halės prieigose sunku buvo rasti vietų, kur pastatyti automobilius. Ši problema išliks aktuali ir šiemet.
„Kaip ir pernai automobiliai bus statomi netoli S.Dariaus ir S.Girėno paminklo. Pakilę Parodos kalnu vairuotojai turės važiuoti tiesiai į aikštelę. Jau pertvarkėme tvorelę. Ankstesnės schemos, kai automobiliai į minėtą aikštelę patekdavo apsukę lanką, atsisakėme dėl saugumo sumetimų, nes tuo pačiu keliu į Halę traukdavo ir pėstieji. Ateityje turėtų dar šiek tiek padaugėti vietų automobiliams. Prieš Halę baigiamas statyti gyvenamasis namas, ir statybininkai jau pradėjo ardyti tvoras. Šioje aikštelėje taip pat atsiras papildomų vietų”, – sakė R.Stanionis.
Preliminariais apskaičiavimais, šalia Halės yra apie 500 vietų automobiliams.
Tačiau automobilių statymo problema aktuali ne tik „Žalgirio” žiūrovams, bet ir į „Siemens” areną atvykstantiems sirgaliams, nes ten įrengtos stovėjimo aikštelės nepatenkina visų poreikių.
Viešbučiai rūpesčių nekelia
Dėl viešbučių kol kas nesiskundžia nei „Žalgirio”, nei „Lietuvos ryto” klubų vadovai.
Į Kauną atvykstantys varžovai apgyvendinami Laisvės alėjoje esančiame „Kauno” viešbutyje, teisėjai apsistoja „Perkūno” viešbutyje netoli Sporto halės. „Kauno” viešbutyje yra pasirūpinta lovomis aukštaūgiams žmonėms.
„Kaune yra dar keli viešbučiai, kuriuose, esant reikalui, galėtume apgyvendinti Eurolygos komandas. Kai prieš metus Kaune vyko Eurolygos generalinė asamblėja, sugebėjome visus svečius priimti. Kaunas šiuo klausimu atitinka Eurolygos reikalavimus, nors ir norėtųsi didesnio viešbučių pasirinkimo” – kalbėjo G.Navikauskas.
„Lietuvos ryto” komandos varžovai jau ne vienerius metus apgyvendinami sostinės centre esančiame „Holliday Inn” viešbutyje. Biuro vadybininkė Jūratė Agintaitė teigė, kad, reikalui esant, Vilniuje būtų galima gana lengvai rasti ir kitą aukšto lygio komandos priėmimui skirtą viešbutį.
„Sulaukiame viešbučių pasiūlymų, tačiau kol kas mus tenkina „Holliday Inn” teikiamos paslaugos. Mums svarbu ne tik viešbučio kaina, bet ir tai, ar jame yra krepšininkų ūgiui pritaikytų lovų, ar jų virtuvėje galima gaminti maistą pagal specialius komandų užsakymus”.
Eurolygos išmokos – skirtingos
Eurolygos vadovai didelį dėmesį kreipia į klubų struktūrą. Jų reikalavimu, ilgalaikes sutartis su Eurolyga turintys klubai privalėjo įsteigti Klientų aptarnavimo skyrių, jie numatė ir būtiną klubui vadovų bei darbuotojų skaičių. Tiesa, šie reikalavimai nėra akcentuojami klubams, kurie į Eurolygą atėjo laikinai.
„Žalgirio” kovas Eurolygoje transliuos TV3 kanalas, „Lietuvos ryto” – visuomeninis transliuotojas LTV. TV3 kanalas teisę rodyti „Žalgirį” iš Eurolygos įmonės, pradavinėjančios transliacijos teises, pirko daug brangiau nei LTV mokėjo už „Lietuvos rytą”.
Tačiau ir kasmetinės Eurolygos išmokos „Žalgiriui” bus didesnės nei „Lietuvos rytui”. Anksčiau ši suma buvo fiksuota ir skiriama komandoms pagal jų rezultatus. Dabar klubams teks 70 proc. sumos nuo parduotų TV transliacijų, taip pat vadinamasis solidarumo mokestis, kuris visiems bus vienodas, ir išmokos už kiekvienas laimėtas rungtynes.
Arūnas Andriuškevičius,
Dovilė Kamarauskienė