Kaune, kaip ir sostinėje, piktadariai pleškina prestižinėse vietose esančius pastatus, tačiau kol kas nė vienas nusikaltėlis nesurastas ir nenubaustas
Prestižinėse sostinės vietose pleškantys namai jau nieko nebestebina. Vien šiemet sostinės Šnipiškių, Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijų teritorijose degė 139 seni sandėliai, nebegyvenami namai, esantys prestižiniuose sklypuose.
Kaune tyčiniai padegimai gerokai retesnis reiškinys, tačiau nuo piktadarių kenčia ir ne viena kauniečių šeima. Keturis kartus šiemet degė vienas Kauno senamiestyje, Palangos gatvėje, stovintis namas, tyčia padegti ir kai kurie kiti strateginėse vietose ar brangios žemės sklypuose stovėję statiniai.
Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Ikiteisminio tyrimo poskyrio viršininkas Arūnas Kilšauskas neabejoja, kad mieste kai kurie statiniai padeginėjami, siekiant užvaldyti turtą.
Siekia iškeldinti
Su gesintuvu greta lovos įprato gyventi kauniečių Jaraševičių šeima. Keliasdešimt metų Kauno senamiestyje, Palangos gatvėje, gyvenantys sutuoktiniai žino, ką reiškia nuolatiniai grasinimai ir kaskart po jų degančios seno namo sienos. Tai kaina, kurią sutuoktiniai moka už tai, jog nesutinka vykdyti kauniečio verslininko V.T. reikalavimų už gerokai mažesnę nei rinkos kainą parduoti butą verslininkui priklausančiame daugiabutyje.
Gerokai apgriuvęs namas šiemet degė jau keturis kartus. „Žinome, kas sukelia gaisrus, tačiau nieko negalime padaryti. Kreipėmės į visas institucijas, jos negali mums padėti”, – emocijų jau nebetramdo Zinaida Jaraševič.
Gaisras šių žmonių gyvenime tapo kasdienybe. Name jaučiamas degėsių kvapas ir išdegusios sienos neleidžia abejoti moters žodžiais, kad sutuoktiniai įprato operatyviai reaguoti į kylančius gaisrus.
„Vieną kartą degė rūsys, tris kartus palėpė. Ir kvailam aišku, kad į palėpę niekas negali įeiti be didžiosios namo dalies savininko žinios. Nejaugi nesuprantate, kad mus nori iškeldinti”, – kalbėjo moteris, net neabejojanti, jog gaisrai virš jos buto kyla nuo piktavalių rankų.
Moteris įsitikinusi, kad viešbutį name, kuriame ji gyvena, ketinantis įrengti verslininkas, jaučia ir Savivaldybės paramą. „Nebuvome skolingi nė lito, tačiau mums atjungė dujas. Kodėl su mumis taip elgiamasi?” – klausė gaisrų išvarginta moteris.
Gaisrai nesiliaus
Prieš kurį laiką name buvo apgyvendintas asocialus asmuo. Apgriuvusiame bute, kuriame nėra net baldų, gyvenantis vyras nekalba su žurnalistais. Z.Jaraševič spėja, kad vyras apgyvendintas neatsitiktinai, esą jo užduotis – terorizuoti šeimą, kad buto savininkams nebeliktų kito kelio, tik pigiai parduoti nekilnojamąjį turtą.
Minėtas verslininkas už daugiau nei 50 kvadratinių metrų Jaraševičių butą siūlo vos 70 tūkstančių litų. Už tokią sumą Kaune sunku įsigyti net vieno kambario butą miegamuosiuose Kauno rajonuose. „Mes sutinkame parduoti, prašom, bet jie nenori pirkti. Jie nori veltui. Dabar jų tikslas – mus sudeginti, kad butą gautų už ačiū”, – piktinosi moteris.
Šeima įsitikinusi, kad gaisrai nesiliaus. Juos guodžia tik tai, kad arti jų namų, I.Kanto gatvėje įsikūrusi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. „Ugniagesiai vis dar spėja atvažiuoti. Ačiū jiems, tik dėl gero ugniagesių darbo vis dar turime, kur gyventi”, – emocingai kalbėjo moteris.
Kitas butas šiame name priklauso miesto Savivaldybei, tačiau jame niekas negyvena. Butą reikia remontuoti.
Konfliktą išsprendė ugnis
Neseniai, kaip spėjama, tyčia padegtas neveikęs klubas „Setas”, įsikūręs Ukmergės gatvėje, Eigulių mikrorajone. Medinis pastatas, kuriame anksčiau veikė kavinė su biliardu, pirtimi ir baseinu, degė mažiausiai trečią kartą per pastaruosius metus. Pagrindinė gaisro tyrėjo versija – tyčinis padegimas.
Atvykus ugniagesiams, atvira liepsna degė pastato stogas, vidus ir išorinė siena visuose keturiuose kampuose. Paskutinio gaisro metu visiškai išdegė jo vidus, įgriuvo apie 100 kvadratinių metrų stogo, apdegė sienos. Gaisro židinys buvo namo pastogėje. Dabar šioje vietoje likę tik pamatai ir keli apdegę lentgaliai.
Su šio pastato, savavališkai suręsto geroje vietoje išsinuomotoje žemėje, savininkais bylinėjosi Kauno miesto savivaldybė. Motyvas – nebuvo mokami mokesčiai už žemę. Teismo sprendimu savavališką statinį liepta nugriauti, tačiau sprendimas nebuvo vykdomas.
Viena prielaidų – ne pirmas bandymas sudeginti klubą „Setas” – kaunietiškas Palangos kurhauzo variantas. Sudeginus pastatą, problema išspręsta.
Įtarimai nepareikšti
Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Ikiteisminio tyrimo poskyrio viršininkas A.Kilšauskas sako, kad šiemet kilo 34 tyčiniai gaisrai. „Kai kuriais atvejais gaisrai kyla tose vietose, kur ginčijamasi dėl žemės, dėl pastatų. Panašios priežastys, kaip ir Vilniuje”, – sakė A.Kilšauskas.
Jis pastebi, kad operatyviai likviduoti gaisrų židinius Senamiestyje ugniagesiams pavyksta dėl mažų atstumų iki jų. „Ugniagesiai atvyksta per kelias minutes, todėl liepsna nespėja įsisiautėti. Padegėjai pasirinko ne tą vietą”, – sakė A.Kilšauskas.
Anot Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Armo, dėl minėtų atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai. „Bandoma ieškoti priežasčių ir galimų sąsajų. Įtarimus pareikšti galėsime tik tada, kai surinkti duomenys leis pagrįstai manyti, kad vienas ar kitas asmuo yra dėl to kaltas”, – teigė prokuroras. Dėl minėtų padegimų įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Nė vienas nenubaustas
Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vidas Kerševičius sako, kad kai kuriose prestižinėse gatvėse esančiuose pastatuose gaisrus neretai sukelia asocialūs asmenys. „Tokiais atvejais negalime sakyti, kad padegimai kilo dėl noro užvaldyti turtą”, – pastebėjo V.Kerševičius. Dažniausiai dėl šių priežasčių dega vienas Gedimino gatvės daugiaaukštis.
Ugniagesių duomenimis, palyginti dažnai tyčia padegami automobiliai ar butų durys. „Dažniausiai šie gaisrai kyla dėl vienokių ar kitokių konfliktų”, – sakė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V.Kerševičius.
Ugniagesiai pripažįsta, kad nubausti padegėjus – labai sunku. „Teisme reikia parodyti vaizdinę medžiagą, kas numetė degtuką ar priversti padegėją prisipažinti”, – sakė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Ikiteisminio tyrimo poskyrio viršininkas A.Kilšauskas. Už tyčinį svetimo turto sunaikinimą visuomenei pavojingu būdu skiriamas laisvės atėmimas iki penkerių metų. Šiemet nė vienas padegėjas nestojo prieš teismą.
Prieš įrengiant parką – liepsnos
Ugnis akimirksniu galimiems investuotojams kylančias problemas sprendžia ir Kauno rajone. Gegužę, kaip manoma, piktavalio padegėjo paskleista ugnis nušlavė nuo žemės paviršiaus vadinamąjį Domeikavos „Bangladešą”. Degėsių krūva virto apie dvidešimt medinių sandėliukų, ugnyje žuvo juose laikytos penkios karvės, du veršiai, telyčia, keturios kiaulės ir apie keliasdešimt vištų bei triušių. Sudegė ir du automobiliai „Moskvič 412” bei „VW Golf”.
Ugnis į šį nelegalių medinukų „miestelį” kėsinosi ne vieną kartą. Gaisrą nukentėjusieji nuo ugnies buvo linkę sieti su Arvydo Sabonio ketinimu Neries gatvėje įrengti parką.
Tuomet padegėliai sakė esą tikri, kad jų sandėliukai gadino minėto Pramogų parko, kurį planuojama įrengti ant greta esančio Salių kalno, panoramą. Nuo sudegintų sandėliukų iki jo – vos penki šimtai metrų. „Nugriauti savo tvartelius mums buvo liepta iki pernykštės liepos 1-osios, – pasakojo jų savininkai. – Tačiau mes šiam nurodymui nepaklusome, turbūt todėl ir nuspręsta juos padegti”. Šiuo metu gaisravietė išvalyta, sklypas tuščias.
Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjo tarnybos VPPI viršininkas Dainius Polonskas sako, kad iki šiol įtariamieji nenustatyti. „Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, tačiau esminio pasistūmėjimo nėra. Tiriame ir kitus 13 atvejų”, – sakė D.Polonskas. Anot jo, visais atvejais surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog objektai padegti. Tačiau nė vienas padegėjas nenustatytas.
Kauno rajone dažniausiai pastatai padeginėjami tyčia, dėl noro užvaldyti sklypus ar kitą turtą.
Sostinėje – ypatingos priemonės
Vis dėlto Kauno regiono ugniagesiai džiaugiasi, kad padegimų skaičius šiame regione nepasiekė sostinės mastų. Sostinėje ant prestižinių sklypų stovintys mediniai namai dega bent kartą per savaitę. Vilniaus PGT duomenimis, šiemet sostinės Šnipiškių, Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijų teritorijose degė 139 seni sandėliai, nebegyvenami namai, esantys prestižiniuose sklypuose.
Ikiteisminius tyrimus nuspręsta pradėti dėl 18 gaisrų, įtarus, kad pastatai buvo padegti tyčia. Nė vienu atveju padegėjai nebuvo sulaikyti. 19 gaisrų priežastys iki šiol nenustatytos, kitais atvejais gaisrai buvo kilę dėl neatsargaus žmonių elgesio.
Vilniaus PGT tyrėjams rekomenduota tiriant gaisrus pasitelkti pagalbon Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialistus ir mobiliąsias laboratorijas.
Vilniaus savivaldybė nusprendė neduoti leidimų projektuoti naujus pastatus tose vietose, kur sudegė mediniai pastatai. Statybas bus leista pradėti tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Kaune panašių priemonių dar nesiimta.
Remigijus Jurgelaitis