Skuodiškis Marius Mažrimas nori į teismą paduoti Švedijos ūkininką bei priversti jį atlyginti sveikatos suluošinimą.
Prieš penkerius metus 29 metų M. Mažrimas atsisakė turėto darbo ir, susigundęs geresniu uždarbiu, išvyko į Švediją. Kartu su vyriškiu, turėjusiu leidimą legaliam darbui pas ūkininką, važiavo dar aštuonetas skuodiškių.
Deja, taip ir nesulaukęs žadėto didelio atlyginimo, M. Mažrimas grįžo nedarbingas.
Atsinaujino liga
Kartą, po mėnesio darbo, skuodiškis netyčia išvertė padėklą salotų. Įpykęs šeimininkas nuostolius įvertino mėnesinio atlyginimo dydžio suma. Tą patį vakarą dėl patirto streso M. Mažrimui atsinaujino žaizda dvylikapirštėje žarnoje.
Ligoninėje jam buvo atlikta operacija, tačiau šeimininkas jo taip ir neaplankė. Lietuvis, nežinodamas, jog jam priklauso nemokamas gydymas, nenaudojo gydytojų išrašytų vaistų, skubėjo kuo greičiau į darbą, net atsisakė nedarbingumo lapelio.
Tačiau šeimininkas darbininkui, turėjusiam penkių mėnesių darbo vizą, liepė važiuoti namo – esą jo ūkyje ligoti darbininkai nepageidaujami.
Vyras buvo priverstas grįžti į namus. Čia atsinaujino liga, prisidėjo depresija. Nuo tada M. Mažrimui pripažinta negalia – ketverius metus jis buvo nedarbingas. Šiemet pirmi metai, kai skuodiškis pajuto pagerėjimą, o medikai diagnozavo dalinį nedarbingumą.
Abipusiu susitarimu
Šį vyriškio pasakojimą patvirtina ir tuo metu kartu su juo Švedijoje dirbęs kitas skuodiškis – Vaidas. Jis prisimena, kad kraštietis pasiligojo bei į darbą nebegrįžo.
„Ten dirbome labai sunkiomis sąlygomis, todėl daugiau pas tą švedą aš nebevažiavau „, – sakė jis.
M. Mažrimas norėtų kreiptis į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo, sveikatos pablogėjimo, tačiau neturi tam lėšų. Jis bandė pagalbos ieškoti pas teisininkus Vilniuje, bet santaupų pakako tik užklausimo buvusiam darbdaviui išsiuntimui.
Švedų ūkininkas tvirtina, kad M. Mažrimas į Lietuvą grįžo abipusiu susitarimu, po to, kai gydytojai po operacijos jam rekomendavo specialią priežiūrą, dietą ir poilsį.
Laiške M. Mažrimo advokatei jis rašo, jog darbo sutartis su skuodiškiu nebuvo pasirašyta. Ūkininkas pateikęs tik darbo pasiūlymą, o susitarimo dėl būsimo atlyginimo jame nebuvę.
Advokatai tikina, kad galimybės padėti M. Mažrimui ribotos – ši situacija turi būti sprendžiama pagal Švedijos įstatymus.
„Galime padėti surinkti tik tiek informacijos, kiek sutinka patekti pats ūkininkas. Geriausia jums būtų kreiptis į Švedijos teisininkus, kurie galėtų suteikti tinkamą teisinę pagalbą ir atsakyti į klausimą dėl bylos perspektyvų”,- rašoma iš advokato gautame laiške.
Byla darbdaviui
M. Mažrimas primena, jog panašaus atvejo jau būta prieš trejetą metų. Tada skuodiškis Vaclovas Petrutis iš darbo užsienyje – Norvegijoje – taip pat grįžo suluošintas. Jis iki šiol negali įrodyti, kad dėl patirtos traumos kaltas buvęs darbdavys.
Maža to, 50-metis V. Petrutis Norvegijos medikams už gydymą iki šiol esąs skolingas 65 tūkstančius litų.
Nelegalaus darbo užsienyje metu vyras neteko keturių pirštų ir pusės plaštakos. Darbdavys iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau kitiems darbininkams liepė sakyti, kad jie pas jį nedirba, yra tik turistai. Be to, jis žadėjo atsilyginti nukentėjusiajam.
Tačiau po to, kai V. Petručiui ligoninėje buvo atlikta operacija, šeimininkas pareiškė, esą lietuviai prastai uždengė stogą, todėl neva sušlapo ir perdegė aparatūra. Darbdavys pagrasino net iškelsiąs baudžiamąją bylą ir patarė kuo greičiau važiuoti namo.
Tačiau byla buvo iškelta norvegui. Tiesa, ji netrukus nutraukta – nukentėjusysis ir liudytojai jau buvo Lietuvoje, tad Norvegijos teisėsaugininkai nebegalėjo jų apklausti.
Po to, kai V. Petručio istorija susidomėjo Lietuvos žiniasklaida, jo byla buvo atnaujinta. Tai padėjo padaryti lietuvių bendruomenė Norvegijoje. Tuomet skuodiškiui atstovauti sutiko vienas Norvegijos advokatų, tačiau byla ir vėl buvo nutraukta, nes nebuvo nusikaltimo sudėties. Buvęs darbdavys nubaustas tik pinigine bauda – už tai, kad svetimšalius įdarbino nelegaliai.
Šiuo metu V. Petrutis, irgi kamuojamas depresijos, gyvena iš invalidumo pensijos.
Žaneta Skersytė