Per kiekvienas Vėlines kapinėse įsižiebia daugybė žvakių liepsnelių, kurios šildo tamsią ir juodą naktį. Žvakių plevenimas rodo kelią gyviesiems į Anapilin išėjusiųjų sakralų šaltą pasaulį, pasiekiamą kiekvienam, gimusiam šioje žemėje.
Spalio 31-oji – triukšminga airiškos tradicijos atmaina, populiarėjanti ir Lietuvoje. Helovino naktį žmonės gąsdina vieni kitus persirengę giltinėmis, vampyrais, raganomis. Pragariškos ir siautulingos nakties simboliu yra tapęs išskaptuotas moliūgas su išpjaustytomis akimis ir burna, per kurias matyti viduje deganti žvakė.
Airijoje net atskira legenda apie šią raganišką naktį pasakojama, o prieš Heloviną visas parduotuves tikra moliūgų karštinė užplūsta. Lietuvoje ne tik didžiuosiuose prekybos centruose, bet ir mažytėse parduotuvėlėse Helovino šventei skirtos atributikos rasti galima. Pasakojama, kad spalio 31 d. visos dvasios nerandančios ramybės ir siautėjančios, todėl nežinia, ką sutiksi gatvėje: ar vėlę vienišę, ar šėlti nusiteikusį persirengėlį. Žinoma tik viena: negalima tokio vakaro leisti vienam, o jei jau taip nutiko, reikia kompanijos ieškoti.
Daugelis tokį vakarą linksminasi naktiniuose klubuose. Būtina sąlyga patekti į vidų – persirengėlio kaukė. Populiariausios – vampyrų, raganų, giltinių ir kitų tik siaubo filmuose sutinkamų herojų. Likusieji namuose Helovino vakarą dažniausiai žiūri siaubo filmus ar laukia svečių nebuvėlių, kurie bet kada į duris pabelsti gali.
cia tai idomiai, biski pasiurpau 😀