Spartaus šiemetinio ekonomikos augimo varikliu ir toliau išlieka vidaus rinka.
Preliminariais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 6,9 proc. ir veikusiomis kainomis siekė 51,517 mlrd. litų. Pasak analitikų, tai iš esmės lėmė aktyvi vidaus rinka, tačiau ji negali ilgai išlaikyti sparčiai augančio BVP.
„Ilgai tempti vidaus rinka negali. Ją šiemet sąlygojo didėjantys atlyginimai, taip pat ir emigravusių žmonių pajamos, siunčiamos į Lietuvą iš užsienio, bei augančios paskolos ir išlikusi maža palūkanų norma”, – Eltai sakė SEB Vilniaus banko (SEB VB) vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Tačiau, pasak jos, didėjantys atlyginimai turi ir neigiamą poveikį – didina įmonių gamybos kaštus.
„Lietuvoje yra pakankamai platus ratas verslo šakų, kurios šiais metais auga. Tačiau dauguma šių šakų taip pat orientuotos į vidaus vartojimą”, – sakė V. Tauraitė. Anot jos, tik šiemet prasidėjo spartesnis nei anksčiau finansinio tarpininkavimo pridėtinės vertės augimas.
Vis dėlto analitikė pastebi, kad šiemet kiek traukėsi ir neigiamas eksporto-importo balansas. Tačiau spartesniam eksporto augimui, kuris užtikrintų stabilesnį BVP augimą, kelią užkerta euro zonos valstybių ekonomikos sąstingis.
Analitikai yra ne kartą perspėję, kad dėl tiesioginių užsienio investicijų stygiaus, sumažėjusio investicinių prekių importo ir eksporto spartus Lietuvos ekonomikos augimas gali staiga sulėtėti.
Pasak V. Tauraitės, investicijos buvo labai didelės prieš kelerius metus, todėl kol kas jų sumažėjimas dar neturi didelės įtakos BVP augimui.
Vis dėlto, palyginti su kaimyninėmis Latvija ir Estija, Lietuvoje BVP šiemet auga lėčiausiai. Kaimyninėse šalyse vidaus rinka, kaip ir Lietuvoje, – sparčiausias augimo katalizatorius, sakė analitikė.
„Latvijoje vidaus rinka dar stipresnė, jai, galima sakyti, kyla net ekonomikos perkaitimo grėsmė, ypač sparčiai auga paskolų portfelis. Estijoje, kurioje ekonomika auga daug sparčiau, tai taip pat lemia vidaus rinka”, – kalbėjo V. Tauraitė.
Šiemet dar didelės įtakos augimui neturėjo Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Tačiau kai kurie šios paramos atgarsiai jau turėtų būti ir šiemetinio BVP augimo rodikliuose, sakė analitikė. Įvairiomis prognozėmis, ES struktūrinė parama galėtų paspartinti šalies BVP augimą 1-1,5 procentinio punkto.
Išankstiniais skaičiavimais, vien trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu, Lietuvos BVP padidėjo 7,6 proc. iki 19,143 mlrd. litų. Trečiąjį šių metų ketvirtį BVP vienam gyventojui veikusiomis kainomis siekė 5,589 tūkst. litų – 7,9 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų laikotarpį.
SEB VB prognozėmis, metinis BVP augimas turėtų siekti 6,8 proc., bankas prognozių nekeičia. Pasak V. Tauraitės, ketvirtąjį ketvirtį galima tikėtis panašaus į trijų šių metų ketvirčio augimą (6,9 procento).
Finansų ministerijos prognozėmis, šiemet BVP augimas, kaip ir pernai, turėtų siekti 7 proc., kitąmet – sulėtėti iki 6 procentų.
Pernai, palyginti su 2003 metais, BVP išaugo 7 proc. iki 62,44 mlrd. litų.
2005-10-28 15:56