Netekties skausmą aitrina pagalbos laukimas

Dvi Kauno rajono šeimos, netekusios savo artimųjų, dabar niekaip negali gauti jiems priklausančių socialinių išmokų, paprastai skiriamų tokiais atvejais.

Taryba atidėjo posėdį

Karmėlavoje gyvenanti V.P. kreipėsi į Savivaldybę, prašydama skirti 4 tūkstančių litų pašalpą Didžiojoje Britanijoje mirusio sūnaus palaikų parvežimo išlaidoms padengti. Vakar rajono Tarybai turėjo būti pateiktas sprendimo projektas skirti išmoką, tačiau posėdis buvo atidėtas dėl politinių ginčų.

Laimutis P. Londone mirė pernai lapkričio 9 dieną. Šeima laidotuvėms išleido 15464 tūkst. litų. Vaikinas nebuvo apsidraudęs gyvybės. Kaip pasakojo velionio artimieji, jis Londone gyveno daugiau kaip trejus metus. „Išvyko ten tik baigęs vidurinę mokyklą. Labai norėjo gyventi užsienyje ir užsidirbti pinigų. Jam neblogai sekėsi, dirbo staliumi, darbo turėdavo”, – pasakojo artimieji.

Jo mama ir sesuo teigė, kad žinia apie Laimučio mirtį buvo labai netikėta – vaikinas nusižudė. Taip teigiama teismo medicinos ekspertizėje, atliktoje Didžiojoje Britanijoje. Artimieji sako iki šiol nežinantys tokio poelgio priežasčių.

„Visada buvo linksmas, gero būdo. Prieš pat mirtį turėjo kelis nelaimingus įvykius. Nusipirko prastą automobilį, kitą kartą iš jo pavogė visus darbo įrankius, vėliau pateko į avariją. Pastaruoju metu nebeturėjo darbo”, – pasakojo Laimučio šeimos nariai. „Taip sutapo, kad tuo metu su juo nebuvo sesers, kuri buvo išvykusi į Italiją. Galbūt jis turėjo kažkokių problemų, apie kurias mes nežinojome, o lemiamu momentu nebuvo į ką atsiremti”, – spėliojo mama.

Teisinasi kitų delsimu

Vadovaujantis Vyriausybės 2003 metais patvirtintomis taisyklėmis, valstybė padengia išlaidas, jeigu miręs asmuo nebuvo apsidraudęs, arba buvo apsidraudęs, bet mirė ne dėl draudžiamojo įvykio, o jo šeimos pajamos vienam asmeniui neviršija trijų valstybės remiamų pajamų dydžių. Paramą teikia vietos savivaldybės iš savo biudžeto. Suma, skiriama piliečių palaikams parvežti, neturi viršyti 32 minimalių gyvenimo lygio dydžių.

Laimučio P. šeima tikisi gauti valstybės paramą. „Nežinau, kodėl delsiama. Jau greitai bus metai, kai sūnus mirė, tačiau pašalpos negauname. Gavę pinigus, galėtume atiduoti dalį skolų”, – teigė Laimučio mama.

Rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aušra Vabalienė pažymėjo, kad prašymas gautas kovo pabaigoje, o paskutinis dokumentas buvo pateiktas tik rugsėjo mėnesį. „Procedūra užtruko todėl, kad ilgai laukėme atsakymų iš įvairių instancijų”, – teigė ji.

Negavo atsakymo

Vairuotoju dirbęs Jonas Kyliokas komandiruotės Belgijoje metu mirė patyręs infarktą. Jo kūną parvežė įmonė. Vyras užsienyje dirbo tik vieną savaitę, nors planavo ten būti apie mėnesį. Tai buvo jo darbo naujoje įmonėje pradžia.

Mirusio vyro žmona Laima Kyliokienė kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę, prašydama pašalpos – 750 litų. Jau praėjo trys mėnesiai, bet pašalpos negauna.

„Prašau ne 4000 litų, bet tos pašalpos, kurią visi gauna – 750 litų. Nuėjau į socialinės paramos skyrių. Sako, duokite dokumentus. Klausiu – kokius? Sakė, kad pati turėčiau žinoti. Pasiteiravau, kur galėčiau sužinoti. Pasiūlė skaityti laikraščius, žiūrėti televiziją. Nustebau, kai liepė rašyti prašymą, bet nurodė nerašyti datos.

Kitą kartą man sakė, kad jau viskas sutvarkyta, po pietų pertraukos galėsiu pasiimti pinigus, bet aš dirbu, negaliu ilgai būti išėjusi iš darbo. Vėliau man pasakojo, kad siuntė užklausimą į ministeriją, nes čia išskirtinis atvejis, tik nesakė, kuo jis išsiskiria”, – pasakojo moteris.

Neaiškumų kelia įstatymai

Socialinės rūpybos skyriuje informavo, kad išsiųsti užklausimai į „Sodrą” ir Socialinės apsaugos ministeriją. „Prieš vykstant dirbti į užsienį, darbuotojas privalo gauti formą, patvirtinančią, kad jam taikomi Lietuvos socialinės apsaugos įstatymai, nepaisant to, kad jis laikinai dirba kitoje šalyje. Šią formą išduoda „Sodros” Užsienio išmokų tarnyba. Minėtu atveju darbdavys nebuvo pasirūpinęs šia forma, todėl nežinome, ar galime mokėti pašalpą”, – aiškino L.Gadliauskienė.

„Sodros” Užsienio išmokų tarnyba patvirtino, kad buvo gavusi tokį Kauno rajono savivaldybės prašymą, tačiau jį išsiuntė atgal spalio 10 dieną. „Iš Savivaldybės rašto neaišku, ar minimas asmuo tuo metu dirbo užsienyje, nes tokių dokumentų nepateikta. Jeigu jis dirbo pagal sutartį Lietuvoje, tik buvo išvykęs į užsienį, išmoką turi mokėti Lietuva. Savivaldybė pati turi priimti sprendimą dėl pašalpos išmokėjimo”, – aiškino vyr. specialistė Lina Anužytė.

Įstatyme „Dėl paramos mirties atveju” nurodoma, kad laidojimo pašalpa mokama mirus Lietuvos piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Laidojantis asmuo dėl pašalpos gavimo turi kreiptis į Savivaldybę, pateikdamas prašymą, mirties liudijimą, asmens dokumentą.

Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Aušra Vabalienė sakė, kad, iškilus neaiškumui, buvo kreiptasi ir į Socialinės apsaugos ministeriją, tačiau atsakymas kol kas negautas.

Dainoras Lukas