Didžiuliai kamščiai keliuose ir vis didėjanti konkurencija su Azijos ir Amerikos regionais verčia Europos Sąjungą rengti vieningą jūrų politiką apimantį dokumentą.
Lietuvos poziciją šiuo klausimu formuoja Susisiekimo ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teikia pasiūlymus, dalyvauja darbo grupėse, seminaruose. Tiesiogiai tuo užsiima Planavimo skyrius. Šio skyriaus viršininkas Valdas Lukauskas teigė, kad Klaipėdos uostas turėtų tinkamai pasinaudoti Europos Sąjungos iškelta idėja iš sausumos krovinius perkelti į vandenį.
Europos Sąjungos (ES) kompanijos kontroliuoja apie 40 procentų pasaulio laivyno. Su jūra susijusioje šakoje, įskaitant uostus, žvejybą, laivų pramonę, ES šalyse dirba daugiau kaip 2,5 mln. žmonių. „Nors jūrinio sektoriaus reikšmė ES didelė, tačiau iki šios ji vieningos jūrų politikos neturėjo, – teigė V.Lukauskas. – Buvo atskiri transporto, aplinkosaugos, žuvininkystės, regionų plėtros dokumentai, kurie vienaip ar kitaip lietė jūrinę sritį”.
Būtinybė kurti vieningą jūrų politiką apimantį dokumentą atsirado blogėjant ES konkurencingumui ir atsiradus nepageidaujamoms tendencijoms. ES šalys susidūrė su didžiulėmis problemomis. Pavyzdžiui, šiuo metu tik 13 proc. pasaulio laivų plaukiojo su ES šalių vėliavomis. Taip pat pasaulyje smarkiai ėmė mažėti jūrininkų iš ES šalių skaičius. Tokias tendencijas lėmė tai, kad ES šalyse brangesnė nei kituose regionuose darbo jėga, didesni mokesčiai.
2005-2009 metams iškeltas vienas iš uždavinių – sukurti vieningą ES jūrų politikos dokumentą. Tas darbas jau pradėtas šiemet. Rengiama vadinamoji Žalioji knyga. Tai politikos gairės, kurios turėtų būti patvirtintos 2006 metų pradžioje. Šis darbinis dokumentas bus pagrindas diskusijoms formuojant ES jūrų politiką. Atsižvelgiant į tų diskusijų dokumentus bus rengiama ir tvirtinama galutinė jūrų politikos strategija.
Atlaisvinti kelius gali tik vandens transportas
Apie 90 procentų tarptautinės prekybos ES vykdo jūrų transportu. Europos Sąjungos uostuose kraunama daugiau kaip vienas milijardas tonų krovinių per metus.
Tačiau krovinių gabenimai ES vidaus rinkoje nėra tokie palankūs jūrų transportui. Atlikti tyrimai ir nustatyta, kad 44 proc. krovinių ES gabenama kelių transportu, 41 proc. – vandens transportu, 8 proc. – geležinkelių ir 4 proc. – vidaus vandens transportu.
Dėl pernelyg didelio krovinių gabenimo transportu Europos keliai yra užkimšti. Atlikus tyrimus nustatyta, kad apie 10 proc. kelių yra nuolat užkimšti. Su tuo susiję ir daugybė problemų: didelis avaringumas, kuris nuolat didėja, aplinkos teršimas – Europoje apie trečdalį anglies dvideginio išskiria transportas.
Pagal priimtą Lisabonos strategiją siekiama, kad Europoje būtų sukurta konkurencinga ekonomika. Be transporto plėtojimo tai padaryti neįmanoma. Todėl ES numato reformuoti transporto sistemą, išlyginti disbalansą tarp atskirų transporto sričių.
Pagrindinis ES transporto politikos dokumentas yra Baltoji knyga. Ji patvirtinta 2001 metais. Šiuo dokumentu siekiama pakeisti balansą tarp transporto rūšių ir sumažinti trukdžius transporto srautams. Realiai iš kelių krovinius galėtų nuimti tik vandens transportas. Todėl iškelta ir skatintina trumpųjų vandens pervežimų, vadinamųjų jūrų greitkelių, politika. Yra įvairios programos, kuriomis naudojantis galima plėtoti jūrų greitkelius. Klaipėdos uostas šioje srityje turi geras perspektyvas, nes jau dabar yra pakankami išplėtota keltų laivyba.
V.Lukauskas teigė, kad dažnai kyla klausimas, ar ES politika skatina jūrų transportą. Tiesiogiai transporto politika nenumato skatinti vieną ar kitą transporto rūšį. Skatinama konkurencija tarp transporto rūšių.
Liberalumas uostuose nėra populiarus
Atskirai formuojama ES politika uostams. Yra parengtas vadinamasis uosto paslaugų prieinamumo rinkai projektas arba uostų paketas. Jį Europos Sąjungos parlamentas atmetė. Tačiau ES komisija ruošia kitą to dokumento variantą.
Daug uostininkų, kaip teigė V.Lukauskas, tiek Lietuvoje, tiek ES tuo paketu yra nepatenkinti. Pavyzdžiui, numatoma, kad uostuose turi būti sudarytos sąlygos laivo savininkui atplaukus pačiam išsikrauti laivą. Šiuo metu dėl uostų paketo diskusijos vyksta ir Lietuvoje. Jose dalyvauja tiek Susisiekimo ministerijos, tiek Uosto direkcijos, tiek asocijuotų struktūrų atstovai. Uostai – yra specifinė veiklos sritis, kur liberalesnės nuostatos, prigijusios kitose transporto srityse nelabai tinka.
ES transporto politika, kaip teigė V.Lukauskas, atsispindi ir Lietuvos transporto politikoje. Jos plėtros strategija patvirtinta iki 2025 metų. Numatytos konkrečios priemonės ir tikslai. Jie glaudžiai susieti su ES transporto politika. Uosto direkcija, anot V.Lukausko, planuodama savo veiklos gaires, naudojasi patvirtinta Lietuvos transporto plėtros strategija.
Šiuo metu Uosto direkcija dirba prie vienintelio projekto – vadinamojo IXB transporto koridoriaus – Klaipėdos geležinkelio mazgo jungties su uostu. Šiuo metu Uosto direkcija dirba su 2004-2006 metų programavimo laikotarpio projektu. Taip pat ji, pasak V.Lukausko, intensyviai ruošiasi 2007-2013 metų ES finansavimo programų lėšų panaudojimui.
Vidmantas Matutis