Nuo globalaus klimato atšilimo labiausiai nukentės Europos Viduržemio jūros valstybės, kurias pradės kamuoti didesnės sausros ir nuolatinis vandens trūkumas, teigiama ketvirtadienį paskelbtose mokslinio tyrimo išvadose ir pažymima, kad tokie pokyčiai pakenks daugumai ūkio sričių: nuo turizmo iki žemės ūkio.
Kituose Europos regionuose didžiausia grėsmė iškyla santykinai žemai virš jūros lygio esantiems Alpių slidinėjimo kurortams – jiems tikriausiai teks užsidaryti. Be to, Europoje pradės sparčiau augti miškai, dauguma gyvūnų ir augalų rūšių pradės kraustytis toliau į šiaurę, o pavasario potvyniai didžiosiose senojo žemyno upėse taps labai grėsmingi.
Tyrimas, kurį atliko 16 Europos mokslinių institutų, o paskelbė žurnalas „Science”, laikytinas išsamiausia Vakarų Europos klimato kaitos ir šio proceso įtakos prognoze iki 2080-ųjų.
„Tarp visų žemyno regionų labiausiai pažeidžiamos yra Viduržiemio jūros valstybės”, – pažymima studijoje, kurios rengimui vadovavo Vokietijos klimato pokyčių tyrimo institutas ir Nyderlandų Vageningeno universitetas.
Tarp neigiamų padarinių minimi: vandens trūkumas, padidėjęs miško gaisrų pavojus, žemės ūkio potencialo sumažėjimas ir tradicinių augalų bei gyvūnų migracija į šiaurę.
Kalnų regionai taip pat nukentės, nes sniegas pradės iškristi vis aukščiau kalnuose. Pavyzdžiui, Alpėse šiuo metu visą žiemą sniegas išsilaiko nuo 1,3 tūkst. metrų aukščio. Dėl klimato atšilimo šis skaičius padidės iki 1,5-1,7 tūkst. metrų.
2005-10-27 19:10