Šiomis dienomis Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedra švenčia trisdešimtąjį jubiliejų. „Ši katedra – tarsi požeminis šaltinis, maitinantis ir mėgėjišką, ir profesionalųjį Lietuvos teatrą”, – sakė režisierius ir pedagogas Gytis Padegimas.
Gurkšnodami rytinę kavą, katedros pedagogai prisiminė tuos laikus, kai ji dar tik kūrėsi patalpose, kurios kažkada priklausė mergaičių licėjui.
DANUTĖ VAIGAUSKAITĖ: Kiek aš žinau, čia buvo nekaltų, – pabrėžia žodį, – mergaičių licėjus. Kokios čia didelės celės! Neįmanoma jų apšildyti.
GYTIS PADEGIMAS: Suomių studentė sakė, kad vėlai vakare matė vaiduoklį – iš sienos išeinančią merginą. Visuose teatruose yra vaiduokliai. Kodėl jis negali būti ir šioje katedroje?.. – juokiasi.
D. VAIGAUSKAITĖ: Manau, jog tai – geroji dvasia, – šypteli. – Visa veikla šiame pastate prasidėjo 1971 m., įkūrus Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetą, kur ruošė muzikos mokytojus…
POVILAS GAIDYS: … ir LLR (lietuvių kalbą ir režisūrą). Bijau suklysti, bet idėja įkurti šią specialybę buvo tuometinio aukštojo mokslo ministro Henriko Zabulio.
ELENA SAVUKYNAITĖ: Šią idėją puoselėjo ir doc. Zenonas Buožis, kuris ir buvo Teatro meno katedros įkūrėjas ir pirmasis jos vedėjas. Dirigentas Donatas Katkus vėliau pasakojo, kad Z. Buožis džiaugėsi pagaliau Klaipėdoje radęs vietą savo svajonei realizuoti – ruošti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei dramos būrelio vadovus.
GEDIMINAS ŠIMKUS: Įdomus dalykas tas, kad šioje katedroje ruošiami profesionalūs režisieriai mėgėjų teatrams.
Pirmas mėgėjų (tuomet saviveiklinio) teatro režisierių kursas čia buvo surinktas 1975 metais. Po penkerių metų, 1980 m., gyvenimas vėl padiktavo reorganizacijas – Teatrinio meno katedra skilo į Režisūros, kuriai vadovavau aštuonerius metus, ir Teatro pedagogikos.
Aštuntajame dešimtmetyje studijų programos buvo ideologizuotos. Norėjosi nuo tų planų išsisukti taip, kad niekam neužkliūtume. Pasukome prie lietuviškos dramaturgijos, dalykų, kurie mums artimi ir suprantami.
G. PADEGIMAS: Ši katedra per 30 metų padarė milžinišką darbą – sukūrė teatro podirvį. Daugybė studentų, gavę rimtus profesinius teatro pagrindus, ėjo į žmones, kūrė teatro sistemą mokyklose, miesteliuose.
P. GAIDYS: Iš baigusiųjų LLR daug dirba ir profesionaliame teatre. Šiuo metu Režisūros katedra ruošia trečiąją aktorių laidą, jau išleisti lėlių teatro režisieriai, buvo pantomimos kursas. Svajojame katedrą dar plėsti, nes Lietuvoje niekas neruošia profesionalių techninių teatro darbuotojų, grimerių, butaforininkų.
D. VAIGAUSKAITĖ: 2001 m. surinkome pirmą Tarptautinį mėgėjų teatro režisierių kursą. Prieš dvejus metus Kanadoje vykęs pasaulinis mėgėjų teatrų asociacijos kongresas patvirtino KU tarptautinius kursus, kurie trunka vienerius metus. Šiemet jau surinktas ketvirtas kursas. Čia jau mokėsi studentai iš Norvegijos, Švedijos, Danijos, Suomijos Zimbabvės, Ugandos, Kanados.
Svarbu ir tai, kad katedra palaiko glaudų ryšį su absolventais. Nuo 1981 m. čia pradėtas organizuoti absolventų, dirbančių su suaugusiais, festivalis „Auksinis Amūras”. Jis rengiamas kas antri metai. 1989 m. prisidėjo „Svirplio teatro” festivalis, į kurį absolventai atveža vaikų teatrų spektaklius.
Tarybiniais laikais absolventams skirdavo darbą, būstą ir t.t., o šiandien jaunimui reikia kovoti už vietą po saule. Tačiau iš mūsų kasmet parengiamų maždaug 10 žmonių visi susiranda darbo. Per 30 metų paruošėm 413 absolventų. Teatro kultūros srityje dirba apie 60 procentų. O kurie nedirba su teatru susijusio darbo, kitur panaudoja čia įgytas žinas.
LIOLĖ GASIŪNIENĖ: Aš išskirčiau ypatingą bendravimo atmosferą Režisūros katedroje. Mūsų ryšys su studentais glaudus kaip niekur kitur. Gal dėl mokymo specifikos – mes gi turime galimybę dirbti su studentais individualiai. Per šiuos susitikimus jie pasidalija ne tik savo sumanymais, bet ir asmeniniais išgyvenimais. Dalijamės savo patirtimi, ir matome, kaip jie auga ir tobulėja. Tas abipusis pasitikėjimas, bendrumo ir pagarbos jausmas išlieka ir vėliau, kai nebesame vieni kitiems dėstytojai ir studentai.
Režisūros katedros absolventai
Asta Stašaitytė, TV laidų ir renginių vedėja:
Kai galvoju apie studijas, visada prisimenu savo dėstytoją R. Lukoševičiūtę. Ką nors darydama visada pagalvoju, ar ji palaimintų mano režisūrinį sumanymą.
Ramūnas Kaubrys, Klaipėdos muzikinio teatro režisierius:
Visada prisimenu dėstytojus, kurie mane mokė. Kai dirbu, svarstau, ką apie tai pasakytų Elena Savukynaitė. Ryšys su šia dėstytoja nenutrūko. Žaviuosi ir katedros vedėjos D. Vaigauskaitės energija, ryžtingumu…
Arūnas Brusokas, TV laidų prodiuseris:
Visada prisimenu dvi iškilias asmenybes – Liolę Gasiūnienę ir Romą Lukoševičiūtė. Su jomis bendrauju iki šiol. Tai, ką gavome studijų metais, gyvenime išties labai praverčia.
tj>Leonidas Donskis, filosofas, dėstytojas, TV laidų vedėjas:
Studijų metais nelabai supratau, ką LLR man gali duoti. Kaip ir visi jauni žmonės – blaškiausi. Šių studijų vertė paaiškėjo, kai pats pradėjau dėstytojauti. Pasirodė, kad esmė ne tik žinios, bet ir gebėjimas jas perteikti. Gebėjimą valdyti savo ir auditorijos dėmesį gavau iš režisūros dėstytojų Veltos ir Vytauto Anužių.
Lijana Ruokytė, Kultūros atašė Švedijoje:
Mano atmintin įsirėžė naktinės repeticijos su dėstytoja Regina Šaltenyte. Nepaprasta pedagogė! Ji be muštro mus taip muštruodavo! Nevertė, negąsdino, o jautėme didžiulę atsakomybę ir norą dirbti profesionaliai – kaip ji to mokė. O dėstytoja Liolė Gasiūnienė, be scenos kalbos įgūdžių, diegė mums tikrąsias gyvenimo vertybes, skleidė savo nepaprastą žmogiškąją, motinišką šilumą. ..
Nelė Savičenko, Klaipėdos dramos teatro aktorė:
Mūsų kursas, apie 18 žmonių, buvo pirmasis aktorių kursas. Jautėme išskirtinį dėmesį, į egzaminus rinkdavosi daug žiūrovų. Šį kursą baigė, o vėliau į Kauną išvažiavo Lili Stepankaitė, Liubomiras Laucevičius. Edita Kauzaitė šiuo metu yra Vilniuje. Klaipėdos teatre dirba Igoris Reklaitis, Valentinas Klimas, Rimantas Pelakauskas, Vidas Jakimauskas, Lina Krušnaitė, Vida Kojelytė, Alina Mikitavičiūtė ir aš…
Vytautas Balalis, „Parodijos teatro” įkūrėjas, aktorius:
Studijos Režisūros katedroje išugdė atsakomybę darbui, pareigos jausmą. Už tai esu dėkingas dėstytojams.
Auksė Bogužaitė