Pajūrio pievose vėl bus ganomos senovinių lietuviškų veislių avys, saugomose vietose įrengti nauji turistiniai takai, keliami dirbtiniai lizdai ereliams, atidengtos pilkosios kopos, paukščių migracijos metu ribojama žvejyba Kuršių mariose bei vykdoma plati ekologinio švietimo programa.
Tai dalis priemonių, kurios bus naudojamos įgyvendinant grandiozinį per 2 milijonų litų vertės bei tris metus truksiantį projektą, kurį laimėjo Klaipėdos bei Neringos aplinkosaugininkai.
Pasak jų, tai bus pirmasis Lietuvoje realizuojamas projektas iš Europos Komisijos programos „Life Nature”.
Ministerija neprisidėjo
Pasak projekto „Europinės svarbos vertybių išsaugojimas Lietuvos pajūryje” rengėjų, įgyvendinus aplinkosaugininkų idėją virš pajūrio gamtos turėtų išsiskleisti savotiškas apsauginis skėtis.
„Projekto esmė – sutvarkyti ir suvaldyti retų gamtinių buveinių ir rūšių nykimo procesą, kuris vyksta dėl natūralių gamtos sąlygų ir netinkamos žmonių veiklos. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas Kuršių nerijai bei Pajūrio regioniniam parkui”, – „Vakarų ekspresui” sakė minėtojo parko ekologas bei vienas iš projekto bendraautorių Erlandas Paplauskis.
Jis teigė, kad iš Europos Sąjungos pavyks gauti tik apie pusę prašomų lėšų – 300 tūkst. eurų ( 1 mln. 35 tūkst. litų.). Apie 25 proc. likusios sumos pavyko surinkti savo jėgomis.
„Čia yra unikalus atvejis, kai tokį didelį indėlį ir geranoriškumą aplinkosauginiam projektui pademonstravo vietinė valdžia – savivaldybės”, – sakė jis.
Uostamiesčio savivaldybė projektui skyrė 50 tūkst. litų, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto – po 35 tūkst. o Neringos savivaldybė – 25 tūkst. litų.
Beje, minėtam projektui iš Aplinkos ministerijos pajūrio aplinkosaugininkams nepavyko gauti nė cento, nors visiškam projekto įgyvendinimui dar trūksta apie 25 proc. nuo bendros jo vertės.
Avys – nemokamai
Vienas įdomesnių projekto įgyvendinimo aspektų – tradicinės avininkystės atgaivinimas Pajūrio regioniniame parke (PRP).
„Ketiname surasti ūkininką, kuris sutiktų tam tikrose pajūrio pievose ganyti senųjų lietuviškų veislių avis – šiurkščiavilnes ir baltagalves. Galvijus, kurių turėtų būti apie 20, planuojama nupirkti už projekto pinigus ir padovanoti ūkininkui. Tai bus jo nuosavybė, jis galės parduoti avių prieauglį, tačiau privalės vykdyti įsipareigojimus”, – pasakojo E. Paplauskis.
Jis paaiškino, kad avių ganymas tam tikrose pievose yra būtinas norint išsaugoti unikalias pajūrio gamtines bendrijas.
„Kai kurios pievos reikalauja preciziško šienavimo, kitaip jos užželia krūmais ir išnyksta retos augalų bei gyvūnų rūšys. Šiuo tikslu ne tik avys bus ganomos, bet ir speciali šienavimo technika nupirkta”, – teigė ekologas.
Dėmesys – paukščiams
Projekto metu taip pat bus vykdomi darbai norint išsaugoti pilkąsias bei baltąsias kopas – kertami menkaverčiai krūmynai, kurie uždengia kopų vaizdą bei keičia natūralią buveinę.
Taip pat planuojami vadinamųjų invazinių sumedėjusių augalų rūšių kirtimai – pavyzdžiui, bus naikinamos vis labiau plintančios baltosios akacijos.
„To reikia norint išsaugoti natūralią ekosistemą. Planuojame iškelti dirbtinius lizdus į Raudonąją knygą įrašytiems jūriniams ereliams. Taip pat bus steigiama paukščių apsaugai svarbi teritorija šiaurinėje Kuršių marių dalyje – joje paukščiai apsistoja migracijų metu, tačiau labai daug jų žūva žvejybiniuose tinkluose”, – pasakojo PRP ekologas.
Anot jo, su žvejais neketinama konfliktuoti, tačiau minėtoje teritorijoje migracijų metu bus skatinama rekreacinė žūklė, turistai galės stebėti paukščius.
Kurs filmą
Siekiant minimalizuoti žmonių daromą žalą aplinkai planuojama atlikti plačią ekologinio švietimo kampaniją vietiniams žmonėms bei platesniajai visuomenei.
„Svarbu ir sureguliuoti poilsiautojų srautą saugomose teritorijose, todėl tiek Kuršių nerijoje, tiek Pajūrio regioniniame parke bus tiesiama daugiau lentinių takelių, įrengti du papildomi pažintiniai takai. Žmonės galės vedžioti turistus po gražiausias vietas”, – pasakojo projekto rengėjai.
Kaimo turizmo sodyboms ir turizmo bei informaciniams centrams planuojama padovanoti už projekto lėšas sukurtą vaizdo filmą apie pajūrio gamtines vertybes.
Projekto įgyvendinimas turėtų būti pradėtas jau šį mėnesį, o jo trukmė – trys metai.
„Europinės svarbos vertybių išsaugojimo Lietuvos pajūryje” projektą rengė keturios institucijos – uostamiesčio ekologinis klubas „Žvejonė, kuris yra ir projekto vykdytojas, Pajūrio regioninis bei Kuršių nerijos nacionalinis parkai bei Ekologijos institutas.
Denisas Nikitenka