Klaipėdos universiteto studentams, kenčiantiems dėl auditorijų trūkumo, jų laukti gali tekti ilgiau nei buvo tikėtasi.
Seimo Audito komitetas siūlo Vyriausybei atimti iš Klaipėdos universiteto žemę, kurioje statomas prekybos centras ir studentams skirtos auditorijos, o šiemet jau turėjusias pasibaigti statybas – sustabdyti.
Tačiau universiteto rektorius ir bendrovės „Baltisches Haus” vadovas Nikolas Ortizas, pasirašę sutartį įgyvendinti bendrą projektą, kol kas vilties nepraranda ir ketina ieškoti kompromisų.
Vakar posėdžiavęs Seimo Audito komitetas, svarstydamas universitetui panaudos teise perduoto valstybinės žemės sklypo panaudojimo klausimą, remdamasis Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijų pateikta informacija, priėjo prie išvados, kad žemė esą valdoma neefektyviai.
„Privataus prekybos centro statyba valstybės žemėje, kurią panaudos teise valdo Klaipėdos universitetas, yra teisinio nihilizmo ir įstatymų nesilaikymo pavyzdys”, – piktinosi komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.
Komiteto posėdyje buvo nuspręsta pasiūlyti Vyriausybei imtis priemonių, užtikrinančių, kad Klaipėdos universitetui perduoto sklypo daliai, kurioje pradėtas statyti naujas prekybos centras su automobilių stovėjimo aikštele, būtų nutraukta panaudos sutartis. Ši sklypo dalis esą naudojama kitokiu būdu nei numatyta panaudos sutartyje, todėl siūloma ją grąžinti valstybei. Taip pat prašoma imtis priemonių įvertinti atsakingų asmenų veiksmams dėl teisės aktų pažeidimų, veiklos trūkumų ir spręsti jų atsakomybės klausimą. Siūloma spręsti ir dėl statinio – auditorijų korpuso su paslaugų centru ir kitomis patalpomis – statybos sustabdymo.
Dėl šių siūlymų įgyvendinimo Audito komitetas prašo jį informuoti iki gruodžio 1 dienos.
Pasak komiteto atstovų, posėdyje dalyvavę Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus ir kiti pareigūnai esą negalėjo deramai paaiškinti, kodėl nei viena valstybės institucija nesiėmė priemonių, kad būtų sustabdytos statybos valstybinėje žemėje bei teisinis jų registravimas.
Pasak N. Ortizo, projektas, kurį kartu įgyvendina jo vadovaujama bendrovė ir universitetas, Lietuvoje esantis unikalus, o įstatymas visų situacijų nenumato. „Nebuvo įstatymų, kurie reguliuotų tokių santykių atsiradimą”, – pastebi N. Ortizas.
Jo teigimu, iš bendro projekto, kokie užsienio šalyse yra populiarūs, universitetas gauna daug naudos – jo finansavimas esąs nepakankamas, ir valstybės skiriamų lėšų infrastruktūros plėtrai jokiu būdu neužtektų.
N. Ortizo teigimu, dabar svarbiausia – rasti kompromisą, kuris atitiktų įstatymus, kad projektas vienaip ar kitaip būtų įgyvendintas.
Universiteto rektoriaus Vlado Žulkaus teigimu, įstatymai įgyvendinant projektą pažeisti nebuvo – juos esą buvo galima skirtingai interpretuoti, taip pat buvo pasiūlyta būdų problemai išspręsti, tačiau Seimo Audito komiteto tai netenkino.
„Siūlėme tą 0,8 hektaro ploto sklypo dalį „išimti” iš bendros teritorijos, grąžinti valstybei ir paskui jį mums perduoti nuomos, o ne panaudos teise. Tada projektą toliau įgyvendinti galėtume. Tai komiteto posėdyje siūlė ir Vyriausybės atstovai, tačiau komitetas si tuo nesutiko”, – sakė V. Žulkus.
Anot rektoriaus, nuleisti rankų universitetas negali, tačiau kovoti prieš Seimą – taip pat ne. „Jeigu bus įrodyta, kad įstatymą pažeidėme, gali būti liūdnų pasekmių, tačiau jei ne, – gal rasime kompromisą”, – vylėsi V. Žulkus.
Žinia, kadangi Klaipėdos universitetui statyti auditorijoms dalyje naudojamo sklypo nebuvo skirta nė cento, mokslo įstaiga statybų projektą įgyvendinti planavo sykiu su antrojo pagal dydį šalies prekybos centrų tinklo „Iki” turto valdymo bendrove „Baltisches Haus”. Bendros veiklos sutartis buvo pasirašyta 2002 metų liepą, o šiemet pradėtos statybos.
Oficialiai statybų užsakovas ir darbų vykdytojas yra universitetas, o „Baltisches Haus” finansuoja visus darbus. Preliminariais skaičiavimais, bendrovė ketino investuoti iki 20 mln. litų. Už suteiktą galimybę investuoti universitetui būtų atitekęs kelių milijonų litų vertės auditorijų kompleksas.
Giedrė Norvilaitė