Nors šalies biudžetą žadama vis labiau tuštinti politinių partijų naudai ir skirti joms daugiau lėšų „pragyvenimui”, nemažai pinigų jos ir toliau sulaukia iš privataus verslo.
Kai kuriais atvejais lėšų partijos pritraukia asmeninių ryšių dėka, tačiau neretai „išlenda” ir privačių verslininkų siekis užsitikrinti atstovavimą savo interesams.
Dosniausiai – liberalcebntristams
Pagal Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktus duomenis, per 9 šių metų mėnesius privatūs asmenys ir firmos daugiausia rėmė Liberalų ir centro sąjungą.
Privataus sektoriaus parama liberalcentristams siekė beveik 1,2 mln. litų ir net viršijo bendrą aukų sumą, kuria šiemet buvo paremtos visos keturios valdančiąją koaliciją Seime sudarančios partijos.
Didžiausią dalį pinigų liberalcentristams paaukojo Vilniaus, kuriam vadovauja į skandalus įsivėlęs partijos lyderis Artūras Zuokas, įmonės.
Liberalų ir centro sąjungos atsakingasis sekretorius Klemensas Rimšelis „Vakarų ekspresui” teigė, kad tokį didelį aukų skaičių lėmė partijos skolos, kurios susidarė po praėjusių metų pabaigoje vykusių Seimo rinkimų.
„Šiuo metu pagal suderintą grafiką jau likvidavome visus įsiskolinimus ir Vyriausioji rinkimų komisiją neturi mums jokių priekaištų”, – sako K. Rimšelis. Anot jo, išspręstas skolų klausimas leido išvengti problemų siekiant gauti pagal įstatymus priklausančias išmokas iš biudžeto.
Tai, kad liberalcentristus daugiausia remia sostinės įmonės, partijos sekretorius laiko normaliu reiškiniu ir tiesiogiai to nesieja su A. Zuoko asmeniu.
„Darbo grupėje, kuri rūpinasi aukų pritraukimu, A. Zuoko net nėra”, – konstatuoja K. Rimšelis.
Anot jo, Vilniuje verslas ir pinigai „sukasi” greičiau, todėl natūralu, kad tarp aukotojų dominuoja sostinės kapitalas.
„Verslas mato, kad Vilniuje tvarkomasi gerai”, – apibendrina K. Rimšelis. Kartu jis pažymi, kad nemažai liberalcentristų yra įmonių savininkai arba vadovai, patys priimantys sprendimus dėl paramos partijai.
Partijoje – etatiniai darbuotojai
Darbo partijai privatūs aukotojai šiemet jau skyrė 543 tūkst. litų. Beveik trečdalį šios sumos paaukojo ne įmonės, o fiziniai asmenys. Įdomu tai, kad Darbo partijai solidžią 75 tūkst. litų sumą paaukojo buvusi valstybės įmonė „Lietuvos spauda”, kurią neseniai privatizavo suomiai.
Antanas Bosas, Darbo partijos pirmininko pavaduotojas, teigia, kad partija po rinkimų neturėjo problemų dėl skolų, todėl iš rėmėjų surinktos lėšos daugiausia naudojamos partijos veiklai finansuoti.
„Darbo partija turi nuolat dirbančią struktūrą, – akcentuoja A.Bosas – centrinėje būstinėje dirba etatinių ekspertų komanda, kuri kontroliuoja, kaip yra vykdoma Vyriausybės programa ir kaip priimami teisės aktai atspindi įsipareigojimus rinkėjams, be to, beveik visuose iš 60 partijos skyrių ir filialų Lietuvoje dirba etatiniai darbuotojai”.
Darbo partija turi didžiausią frakciją Seime, todėl pagal įstatymus jai priklauso ir didžiausios išmokos iš valstybės biudžeto.
„Partijoje yra nemažai turtingų verslininkų, kurie skyrė savo pinigus per rinkimus bei finansuoja partijos veiklą ir dabar”, – akcentuoja A. Bosas.
Pinigai juda pirmyn atgal
Liberalų demokratų partija šiais metais jau sulaukė 225 tūkst. aukų. Įdomu tai, kad vienas pagrindinių aukotojų yra bendrovės „Minijos nafta” vadovas Tomas Haseltonas.
Praėjusiais metais jis, pažeisdamas partijų finansavimo įstatymą, libdemams paaukojo net 320 tūkst. litų, todėl vėliau partija jam daugiau nei ketvirtį milijono litų grąžino. Šiemet T. Haseltonas kartu su žmona partijai jau „grąžino” 75 tūkst. litų.
Socialdemokratų partija šiemet jau gavo 369 tūkst. litų privačių aukų. Stambia suma – 37,5 tūkst. litų – premjero Algirdo Brazausko partiją parėmė bendrovė „Geonafta”.
Stebina tai, kad į valdančiąją koaliciją įeinanti Naujoji sąjunga šiemet sugebėjo pritraukti tik 3 tūkst. litų aukų. Pagal sociologines apklausas dabar 5 proc. barjero patekimui į Seimą neperžengiančių Artūro Paulausko socialliberalų ateitimi tikinčių liko labai nedaug.
Kiek daugiau nei tūkstančio litų aukų oficialiai sulaukė ir Klaipėdos miesto taryboje tris vietas turinti politinė partija Rusų aljansas. Praktiškai tik uostamiestyje veikiantis politinis judėjimas išsilaiko iš kuklių partijos vadovybės aukų.
Kitąmet – daugiau iš biudžeto
Kitąmet partijoms iš valstybės biudžeto numatoma skirti trigubai daugiau nei šiemet. Tai numatyta kitų metų biudžeto projekte, kuris jau pradėtas svarstyti Seime.
Biudžeto projekte numatyta, kad septynios didžiosios partijos turės galimybę išsidalyti 10 milijonų litų, kuriuos galės panaudoti rengiantis 2006-ųjų pabaigoje arba 2007-ųjų pradžioje vyksiantiems savivaldybių rinkimams.
Šių metų biudžete partijoms skirta suma siekė vos 3 mln. litų. Tiesa, dar 1,6 mln. litų partijos pasidalijo kaip kompensaciją už pernai Seimo rinkimų kampanijai skirtas lėšas.
K. Rimšelis akcentuoja, kad politikams pritrūko valios taip, kaip numatyta įstatyme, kompensuoti 25 proc. lėšų, kurias partijos išleido per rinkimus.
„Pasiremdamos įstatymu, visos partijos pateikė paraiškas iš biudžeto sugrąžinti iš viso apie 8,5 mln. litų, tačiau realiai buvo grąžina tik per milijoną”, – sako K. Rimšelis.
Anot jo, vien liberalcentristai vietoje planuotų 1,2 mln. litų, atgavo tik 270 tūkst. litų. Dėl to, pasak vieno iš partijos vadovų, partija vėluoja sumokėti mokesčius tarptautinėms organizacijoms, kurių narė ji yra.
„Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą reikia aktyviai dalyvauti tarptautiniuose projektuose, tačiau pinigų trūkumas neleidžia susimokėti net už keliones”, – sako K. Rimšelis.
Išmokos – skirtingos
Dotacijos iš biudžeto politinėms partijoms mokamos jau kelerius metus. Įstatymai leidžia partijoms skirti iki 0,1 procento valstybės biudžeto. Kitąmet tai sudarytų apie 18 mln. litų, tad numatoma skirti dar ne visą leistiną sumą.
Per pastaruosius šešerius metus partijoms buvo skirstomos labai skirtingos dotacijos iš biudžeto. Šiemet tam buvo numatyta 3 mln. litų, pernai paskirstyti 6 mln. litų.
2002 ir 2003 metais iš biudžeto partijoms buvo paskirstyta tik po 483 tūkstančius litų. 2001 metais tam buvo skirta 550 tūkst. litų, 2000-aisiais – 850 tūkst. litų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, duodamas interviu spaudai, sakė, kad 10 mln. litų turėtų pakakti politinių organizacijų normaliam pragyvenimui ir pasirengimui savivaldos rinkimams.
Jei biudžeto projektas būtų patvirtintas, kitąmet didžiausią „gabalą” iš skiriamų 10 mln. litų atsiriektų valdančioji Darbo partija – maždaug 2,2 mln. litų. Kita valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija turėtų gauti 1,73 mln. litų. Opozicinės Tėvynės sąjungos iždas turėtų pasipildyti apie 1,63 mln. litų, Liberalų ir centro sąjunga turėtų gauti maždaug 1,35 mln. litų.
Liberalai demokratai iš biudžeto pretenduotų į 820 tūkst. litų, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga – 790 tūkst. litų, Naujoji sąjunga – 686 tūkst. litų, Lenkų rinkimų akcija – 423 tūkst. litų, Lietuvos krikščionys demokratai – 353 tūkst. litų.
Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvos valdžia, net ir padidinusi dotacijas, tebėra gana šykšti partijoms. Pavyzdžiui, trigubai mažesnėje Estijoje politinėms organizacijoms iš biudžeto per metus skiriama iki 13 mln. litų, Vengrijoje – iki 22 mln. litų.
Lietuvoje partijos savo biudžetą papildo taip pat ir iš nario mokesčio, kuris įvairiose partijose yra skirtingas.
Tačiau aukštus politinius postus užimantys partijų nariai moka pildomą nario mokestį, kuris skaičiuojamas procentine atlyginimo dalimi. Tokiu būdu liberalcentristai papildomai moka 3 proc. nuo savo atlyginimų, o Darbo partijos nariai – net 10 proc.
Edgaras Valeckas