Miesto centre, Vilniaus gatvėje, seniai riogso apgriuvęs buvusio „Taikos” kino teatro pastatas. Jo ir žemės sklypų, vieno privataus, kito – nuomojamo, savininkai yra valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo direktorius Mečislovas Borevičius ir UAB „Trys lelijos”. Jo ir brolio Gerardo Borevičiaus šeimos yra „Trijų lelijų” savininkės. Nei M.Borevičius, nei „Trys lelijos” žemės sklypuose jokių statybų nevykdo, bet laiko griūvantį pastatą. Kodėl?
Pradėti norimas statybas trukdo teritorijos naudojimo reglamentai
Alytuje „Trys lelijos” valdo viešbutį ir restoraną „Senas namas”. M.Borevičius tvirtino: „Niekas mieste verslo nepadarė per vieną dieną. Ką darėme savo verslui, darėme ir miestui. Iš pradžių jautėme miesto valdžios pritarimą ir palaikymą, todėl dabar Alytus turi pirmąjį privatų trijų žvaigždučių 30 vietų viešbutį ir restoraną. Kadangi kūrėme planus šias paslaugas plėsti, įsigijome „Taiką”. Tuo metu už buvusio kino teatro pastatą miesto savivaldybei atseikėjome nemenką sumą, „Trys lelijos” kasmet moka nemažą žemės nuomos mokestį. Jau laikas verslą plėsti ir į šią teritoriją, bet, pasirodo, miesto valdžiai šito visai nereikia”, – kalbėjo M.Borevičius.
Paklaustas, kodėl savo verslo plėtrą siejąs su miesto valdžia, jis tvirtino, jog pradėti norimas statybas žemės sklypuose Vilniaus gatvėje trukdo pernai lapkritį patvirtintame miesto bendrajame plane nustatyti tos teritorijos naudojimo reglamentai: užstatymo intensyvumas, pastatų plotas ir aukštis, vertikalių želdinių formavimo prioritetas.
„Vadinasi, pagal miesto bendrąjį planą, iš viso beveik 20 arų žemės sklype galima pastatyti tik vieno aukšto, 400 kvadratinių metrų bendrojo ploto pastatą iki 10 metrų aukščio. O mūsų tai netenkina. Nors bendrajame plane kaip vienas iš miesto erdvės struktūros pagrindų ir plėtros tikslų deklaruojamas centrinės miesto dalies užstatymo tankinimas, Vilniaus gatvėje šis rodiklis tiesiog nesuprantamai mažas”, – teigė M.Borevičius.
Pasak jo, vadovaujantis pernai parengtu ir patvirtintu Alytaus miesto vietinės reikšmės nekilnojamųjų kultūros vertybių specialiuoju planu, žemės sklypui nustatytas universalus naudojimo režimas, rekomenduojama išsaugoti priekinį „Taikos” pastato fasadą, integruojant į naują objektą. Čia leidžiamas didesnis žemės sklypo užstatymo tankio rodiklis. Pastato aukštis irgi ribojamas, tačiau, remiantis šiuo specialiuoju planu, jau būtų galima statyti trijų aukštų ir beveik 600 kvadratinių metrų bendrojo ploto statinį.
„Man nesuprantama, kodėl darant miesto bendrąjį planą neatsižvelgta į jau turimus dokumentus!” – teigė pašnekovas.
Finansavimo klausimas liko neišspręstas
Šiemet gegužę M. ir G.Borevičiai raštu kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės tarybą dėl žemės sklypų Vilniaus gatvėje naudojimo reglamento bendrajame plane keitimo. Jie nurodė tuose žemės sklypuose pageidaujantys statyti sublokuotą aštuonių aukštų pastatą. Juose planuojantys įkurdinti viešbutį, parduotuvę, pramogų centrą, ant pastato stogo įrengti senamiesčio apžvalgos aikštelę. Ja galėtų naudotis miesto gyventojai ir svečiai.
„Tai būtų vienas reprezentacinių miesto statinių šalia gatvės, kurioje vyrauja nuobodus ir vienodas užstatymas. Šiuolaikiškas pastatas dominuotų miesto centre, praturtintų panoramą, pabrėžtų bendros erdvės – Senamiesčio skvero svarbą mieste. Aštuonių aukštų pastato dalis galėtų atsirasti žemės sklypo dalyje, labiau nutolusioje nuo Vilniaus gatvės. Šioje teritorijoje želdinių tikrai nestinga, tad didžiąją dalį sklypų skirti vertikaliems želdiniams netikslinga, juo labiau kad naujieji nuo esamų būtų atriboti perimetrinį Vilniaus gatvės užstatymą formuojančiais pastatais”, – tęsė M.Borevičius.
Netrukus M. ir G.Borevičiai gavo miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Felikso Džiauto atsakymą. Jame rašoma, kad, pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, bendrojo plano sprendiniai gali būti keičiami tik atliekant bendrojo plano korektūros darbus. Bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip bendrasis planas. Savininkams pranešta, kad jų prašymas dėl bendrojo plano sprendinių keitimo buvo išnagrinėtas miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir plėtros komitete.
Šis komitetas iš dalies pritarė prašyme nurodomos teritorijos naudojimo reglamento keitimui, tačiau liko neišspręstas bendrojo plano keitimo darbų finansavimo klausimas. M. ir G.Borevičių raštu teirautasi, ar jie sutiktų finansuoti minėto plano keitimo darbus. Miesto savivaldybės administracija negali pradėti vykdyti bendrojo plano keitimo darbų, nes 2005-ųjų biudžete nenumatyta lėšų bendrojo plano keitimo darbams.
Praėjus maždaug mėnesiui, M. ir G.Borevičiai miesto savivaldybę raštu informavo, kad pritaria visiems sprendimams, padedantiems gražinti miestą, ir sutinka iš dalies finansuoti miesto bendrojo plano keitimo darbus.
Verslininkus grasinama bausti, objektą siūloma parduoti
„Nors su miesto savivaldybės pareigūnais ne kartą kalbėta apie planus Vilniaus gatvėje, prieš rengiant miesto bendrąjį planą mūsų poreikiais niekas nepasidomėjo. Keista, kad miesto savivaldybės taryba priėmė skubotai parengtą, miesto plėtrą stabdantį bendrąjį planą, o dabar dar ir miesto gyventojai turės finansuoti bei taisyti jų pačių išrinktų politikų nekompetentingus sprendimus”, – mano M.Borevičius.
Jis tvirtino iš miesto savivaldybės gavęs raštą, kad už netvarkomą „Taikos” pastatą būsiąs nubaustas administracine tvarka. „Už ką?! Kai žemė miesto centre tokia brangi, nėra prasmės ir sveikas protas neleidžia statyti pastato Vilniaus gatvėje pagal bendrojo plano reglamentuotus reikalavimus. Geriau jau ten arklius ganyti”, – kalbėjo M.Borevičius.
Jo teigimu, interesų keisti miesto bendrąjį planą turi ne viena dešimtis verslininkų. Bet, kaip sakė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo, vyriausiojo architekto pavaduotoja Lidija Kračkienė, išskyrus M. ir G.Borevičių prašymą, daugiau raštiškų kreipimųsi dėl bendrojo plano keitimo negauta.
„Prieš rengiant miesto bendrąjį planą Mečislovas Borevičius nepateikė prašymo dėl galimybės Vilniaus gatvėje statyti dangoraižį nagrinėjimo”, – sakė L.Kračkienė.
Paklausta, kodėl pagal miesto bendrąjį planą šioje teritorijoje reglamentuota tik mažų pastatų statyba, ji sakė: „Taip nustatė bendrojo plano rengėja UAB „Urbanistika” ir patvirtino miesto savivaldybės taryba. Kodėl – aš už juos atsakyti negaliu”.
Pasak L.Kračkienės, šiandien niekas nežino, kiek miesto savivaldybei kainuotų bendrojo plano keitimas, bet mano, kad šis darbas atsieitų labai brangiai, galbūt net iki milijono litų, o vienas ar du verslininkai nepajėgtų finansuoti. Kadangi artėja metų pabaiga ir bus svarstomas ateinančių metų miesto savivaldybės biudžetas, paaiškės, ar bus numatyta lėšų vos prieš metus patvirtinto bendrojo plano keitimo darbams. „Jeigu pinigų nebus skirta, jis ir nebus keičiamas”, – sakė valdininkė.
L.Kračkienės tvirtinimu, M.Borevičiui, tinkamai neprižiūrinčiam ir netvarkančiam „Taikos” pastato, nestatančiam pagal bendrojo plano reglamento reikalavimus, buvo siūlyta žemę ir pastatą parduoti: „Galbūt kas nors kitas pagal tuos reikalavimus statytų ir bendrojo plano nereikėtų keisti”. O M.Borevičius įsitikinęs: „Aš viską nesunkiai parduočiau, bet niekas nekiš pinigų ir neinvestuos į absurdišką statybą, kurią reglamentuoja miesto bendrasis planas”.
Onutė Pluščiauskienė