Lietuviškas „popsas” – tarsi nealkoholinis alus

Beveik pusė, tai yra 49 procentai, muzikos klausytojų negali pakęsti lietuviškų melodijų. Ir tik kiek daugiau nei pusė, 51 procentas, patenkinti Lietuvos popmuzika. Tai paaiškėjo po atliktos apklausos. Ar pusė nusivylusios Lietuvos reiškia puikų lietuviškos muzikos įvertinimą? To paklausėme keleto Lietuvos atlikėjų.

Tvirtas paketas

Brolių Aliukų „sesutė” Silvija nudžiugo išgirdusi tokius puikius rezultatus. Dainininkė sako, kad prieš gerą dešimtmetį pasitikėjimas lietuviška muzika buvo dar mažesnis. „Vadinasi, einame gera linkme. Jeigu norėsime dirbti, rezultatai bus dar geresni”, – kalbėjo Silvija.

Aliukų narė mano, kad lietuviškos muzikos populiarumą lėmė žiūrėjimas į Vakarus kaip į pavyzdį. Tai privertė kritiškiau pažvelgti į save ir dar atkakliau siekti tikslų. „Esame imli tauta, tad tobuliname vokalą, aparatūrą ir savo įvaizdį”, – pasakojo dainininkė.

„Būtų nenormalu ir nesveika, jei imtų visi ir pamėgtų vienodą muziką. Kiek čia tos Lietuvos – trys šimtai kilometrų, tai kaip gali mėgti tik šalies muziką”, – teigė Aliukų „sesutė”, sakydama, kad 51 proc. ir 49 proc. – tvirtas akcijų paketas. Juk turintis vienu daugiau visada pranašesnis.

Apgaudinėja klausytojus

Išgirdęs rezultatus nenusivylė ir grupės „Skamp” narys Vilius, iškart pridurdamas, kad yra tarp nepatenkintųjų šalies dainuškomis.

Muzikantas labiausiai nusivylęs radijo stočių transliuojama muzika ir vis dar populiariais fonograminiais koncertais, tokius „šou” vadindamas klausytojų apgaule.

„Juk paauglys dažnai nesupranta, kad tai fonograma. Tad tai ne kas kita, tik apgaudinėjimas. Dėl to tokios grupės sugeba per dieną surengti tris koncertus ir susižerti gražaus pinigėlio”, – tvirtino Vilius. Nemalonu ir tai, kad įvairių renginių organizatoriai tokias grupes palaiko kviesdami vis dažniau, nes jos kainuoja pigiau nei A.Mamontovo, grupės „Skamp”, „Biplan” ir kitų gyvai dainuojančių atlikėjų pasirodymai. Tad kai kurie Lietuvos atlikėjai įstrigę uždarame rate – savita muzika mažai populiarinama.

Nuvilia kompozitoriai

Grupės „Funky” dainininkė Beata išgirdusi rezultatus jais kiek suabejojo, sakydama, kad šalies žmonės mėgsta lietuvišką muziką. Kiek pamąsčiusi Beata džiugiu balsu įvertino – 51 procentas tiesiog puiku. „Mes laimėjom!” – juokdamasi išrėžė posakį. Šių rezultatų nevertina labai rimtai motyvuodama menku Lietuvos provincijos skoniu muzikai. „Jie vis dar klauso liaudiškos muzikos ir kitokia nelabai domisi”, – mano Beata.

Dainininkė sako, kad didžiausia laimė yra turėti galimybę pasirinkti muziką. Štai mūsų šalies kaimynai baltarusiai per radijo stotis girdi aštuoniasdešimt procentų vietinių dainų ir mėgstamų melodijų klausosi tarsi pasislėpę. Beata sako, kad jie nelabai turi galimybę palyginti ir dorai įvertinti, kokia iš tiesų yra jų šalies muzika. „Funky” atlikėja teigia, niekada nenorėtų tokios padėties demokratiškoje Lietuvoje, nes žmogus turi turėti teisę pasirinkti.

Dainininkę liūdina, kad šalyje nėra tikrosios kūrybos. Nors yra kompozitorių, šie plagijuoja užsienietiškas melodijas. Tuomet nori nenori susimąstai, ar esami kompozitoriai tikrai geri.

Lyg nealkoholinis alus

Linas Adomaitis sako nepasitikintis apklausų rezultatais, nes jie netikslūs ir dėl to dažnai sukuria savotišką stereotipą: „Juk kiekvienas turi labai individualų muzikinį skonį ir visumos vertinti neverta.”

Visgi, anot atlikėjo, beveik vienodą pasidalijimą lėmė didmiesčių ir provincijos žmonių skirtingos nuomonės. Būtent pastarųjų požiūris paskatino susiformuoti tokią lietuvišką muziką – be kokybės, atlikėjų profesionalumo, tik su nuolatine fonograma, Lino vadinama žiopčiojimu. Tuo tarpu geri atlikėjai mažiau koncertuoja, turi mažiau galimybių pasireikšti ir dėl to daugiau laiko sukurti gerų dainų.

Atlikėjas sako, kad Lietuva savotiškai pasidalijo į didžiųjų miestų ir likusios dalies muzikinį skonį. „Didžiuosiuose miestuose kultūrinis gyvenimas aktyvesnis ir rimtesnis. Čia vyksta daugiau gyvų koncertų, kurie gausiai lankomi. Provincijos žmogų informacija ne visada pasiekia, tad jis klausosi įrašų. Todėl didmiesčių žmonės lengviau atsirenka, kur yra tikroji muzika”, – mano Linas Adomaitis, patikindamas, kad paties fonotekoje nėra pigios popmuzikos. Atlikėjas teigia, kad jeigu būtų iškelta sąlyga visiems dainuoti gyvai, net ir ypatingos muzikinės klausos neturintis žmogus labai greitai atsirinktų, kur yra geras atlikimas. Tačiau kol klausytojai ir toliau bus klaidinami, Lietuvos muzika nepakis.

Linas Adomaitis sako negalintis suprasti tokių klausytojų, kurie klausydami fonogramą patiria malonumą. Tai tarsi gerti nealkoholinį alų.

Jurgita Andriejauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Lietuviškas „popsas” – tarsi nealkoholinis alus"

  1. xx

    Tikra tiesa Lietuviska popsas labai prastas. Aš jo nemėgstu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.