Startuoja antras medikų algų kėlimo etapas

Nuo lapkričio medikų atlyginimai turėtų vidutiniškai augti dar 20 proc. Tam numatyta 31,4 mln. litų. Šiame darbo užmokesčio didinimo etape siekiama išlyginti netolygumus, išryškėjusius keliant atlyginimus pavasarį. Daugiau lėšų skiriama pirminei sveikatos priežiūrai, rajonų ligoninėms, greitajai medicinos pagalbai.

Tačiau medikų profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad skirtų pinigų neužteks tesėti pažadams. Atskaičiavus „Sodros” mokesčius, darbo užmokestis realiai kils 15 proc. Dalis atlyginimams skirtų pinigų nori nenori atiteks augantiems paslaugų kaštams dėl kylančių benzino kainų, brangstančių vaistų padengti, o ne papildys medikų pinigines.

Tesi ne visus pažadus

Sveikatos apsaugos ministerija laikosi numatyto sveikatos politikų ir medikų atstovų susitarime atlyginimų kėlimo grafiko. Praėjusią savaitę Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje nutarta antram šiais metais algų didinimo etapui skirti 31,4 mln. litų.

„Ligonių kasų skaičiavimais, šios sumos reikia lapkričio ir gruodžio mėnesiams, kad darbo užmokestį galėtume pakelti dar 20 proc. Pirminei sveikatos priežiūrai atiteks 6,8 mln. litų, slaugai – 1,05 mln., greitosios medicinos pagalbos sektoriui – 1,6 mln. Ligoninėms atiteks 22,6 mln. litų”, – komentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Saulius Janonis.

Jis džiaugiasi, kad šiandien užtenka pinigų įsipareigojimams vykdyti. Neblogas perspektyvas jis mato ir kitiems metams. „Sprendžiant pagal kitų metų biudžeto rodiklius, jei jis toks ir bus patvirtintas, tesėsime ir 2006 metams duotus pažadus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete kitais metais numatyta 509 mln. litų papildomai. Didžioji šios sumos dalis atiteks tolesniam sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimų kėlimui”, – teigia ministerijos sekretorius.

Per trejus metus, pradedant nuo 2005-ųjų, pažadėta padidinti atlyginimus 100 proc. Nuo metų pradžios jie kilo apie 30 proc., tam skirta 172 mln. litų, dar 20 proc. – šį rudenį. Dar po 20 proc. juos didinti įsipareigota ir 2006 – 2008 metais.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė nusiteikusi ne taip optimistiškai: „Tie 31,4 mln. litų leis 20 proc. padidinti bendrą medikų darbo užmokesčio fondą kartu su mokesčiais „Sodrai”. Realiai darbo užmokestis padidės tik apie 15 proc., o tai ne visai atitinka pažadus”.

„Šiek tiek vėluojama su algų kėlimu, bet dar ne tragedija. Antrojo algų kėlimo etapo strategiją pateikė ministerija, ji atrodo lyg ir neblogai”, – vertina Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.

Atstatys teisingumą

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje priimti sprendimai, kaip bus didinami paslaugų įkainiai. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos joms skirtus pinigus gaus, padidinus vieno gyventojo sveikatos priežiūros metinę bazinę kainą ir nuo lapkričio pirmosios įdiegus papildomai apmokamas paslaugas – nėščiųjų, vaikų iki vienerių metų, neįgaliųjų sveikatos priežiūrą, vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo, moksleivių sveikatos tikrinimo ir slaugos paslaugas, teikiamas namuose.

Slaugos darbuotojų darbo užmokesčiui numatyti pinigai bus gauti indeksuojant dabartinę slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų bazinę kainą, dalis – įvedus naujas palaikomojo ilgalaikio gydymo paslaugas, teikiamas sunkiems ligoniams, kuriems reikalinga sudėtinga priežiūra.

Greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirbančių gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis augs, padidinus jų teikiamų paslaugų bazinę kainą. Planuojama, kad jų algos kils iki 20 proc. Profesinės sąjungos ragina nepamiršti greitųjų medicinos pagalbos stočių vairuotojų, dalis jų turi ir paramedikų išsilavinimą, todėl neturėtų būti aplenkti.

Ligoninėse dirbančių medikų algos bus didinamos per naujas paslaugas ir įkainių didinimą. 22,6 mln. litų bus panaudoti apmokėti naujoms paslaugoms: bus nustatyta atskira sepsio gydymo, kuris yra itin brangus, paslaugų bazinė kaina, naujagimių intensyvios terapijos, neonatologijos paslaugų bazinės kainos. Atsižvelgus į rajonų ligoninių pageidavimus, patvirtintos priėmimo skyriuose teikiamų paslaugų bazinės kainos.

Dalis šių lėšų, 8,9 mln. litų, atiteks paslaugoms, kurių įkainiai ypač atsilieka nuo sąnaudų. Tai terapijos, reanimacijos, neurochirurgijos paslaugos, prioritetą suteikiant teikiamoms rajonų ligoninėse. Šių paslaugų bazinės kainos turėtų didėti daugiau kaip 15 proc. Kitų specializuotų paslaugų – apie 9 proc.

S.Janonis pripažįsta, kad praėjusiame atlyginimų didinimo etape liko ir nuskriaustųjų.

Mažiausiai didėjo algos pirminėje grandyje, rajonų ligoninėse dirbantiems medikams. „Taip atsitiko dėl to, kad tuomet pagrindinis mūsų tikslas buvo nukreiptas pristabdyti kai kurių specialybių gydytojų išvykimą į užsienį. Todėl tų sričių medikams, kurių labiausiai trūksta – reanimatologams, chirurgams, traumatologams ir buvo daugiausiai keliamos algos. Šių paslaugų įkainiai buvo pakelti ženkliausiai”, – sako ministerijos sekretorius.

Todėl antrame darbo užmokesčio didinimo etape daugiau atseikėta poliklinikoms, ambulatorijoms ir rajonų ligoninėms. Čia algos turėtų augti apie 11 proc. Tačiau, medikų atstovų vertinimu, tai yra per mažai, kad išsilygintų netolygumai. Juolab kad vėl nemažai skirta tretiniam lygiui, tai yra universitetinėms ligoninėms – jose algos didės 9 proc.

Nėra kito mechanizmo

Kaip ir anksčiau, išlaikomas principas didinti algas per keliamus paslaugų įkainius. Jį patys medikai vertina prieštaringai, nes ne visų gydymo įstaigų vadovai algoms skirtus pinigus tam panaudoja. Pasitaiko atvejų, kai jie atitenka apmokėti už benziną, komunalines paslaugas ar įrangai pirkti.

S.Janonio teigimu, pagal įstatymus kito mechanizmo paskirstyti pinigus nėra. Ligonių kasos gali atsiskaityti su įstaigomis tik sumokėdamos už jų teikiamas ligoniams paslaugas. Tai, kad šie pinigai būtų nukreipti algoms, o ne kitoms reikmėms, kontroliuoja teritorinės ligonių kasos, apskričių, savivaldybių gydytojai.

Veikia ir speciali monitoringo grupė, kuri renka duomenis apie situaciją atskirose gydymo įstaigose, kur nueina algoms didinti skirti pinigai. Ministerijos sekretorius tikina, kad didelių pažeidimų ji kol kas neužfiksavo. Beveik visų gydymo įstaigų administracija algoms skirtus pinigus atidavė medikams.

Tuo tarpu Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė tikina, kad toli gražu ne visos sveikatos priežiūros įstaigos elgiasi sąžiningai: „Kai kuriais atvejais galime pateisinti jų vadovus, nes ką gi daryti, jei taip sparčiai brangsta benzinas? Įkainius padidinus, dalis gautų lėšų neišvengiamai skiriama su tuo susijusioms išlaidoms padengti, ypač kaimo vietovėse. Brangsta vaistai, maisto produktai, reikia ir įrangą atnaujinti, o iš ko kito tai darysi, jei ne iš už paslaugas gautų lėšų”.

Tačiau pasitaikė ir tokių faktų, kai medikai skriaudžiami be pagrindo, sako profesinių sąjungų atstovė. Pasak L.Labanausko, tokių įstaigų nebuvo daug. Buvo neaiškumų su Kauno psichiatrijos ligonine, Vilniaus universitetine Antakalnio ligonine, VU Onkologijos institutu. Pagal oficialius ligonių kasų duomenis, šių įstaigų vadovai neatidavė visų pinigų algoms. Dėl šių atvejų kreiptasi į savivaldybių gydytojus, tačiau jų reakcija buvo vangi.

Tarsis ir svarstys

Medikų atstovai šią savaitę renkasi į pasitarimą, kuriame svarstys darbo užmokesčio kėlimo strategiją, parengtą ministerijos. Šeštadienį posėdžiavo Gydytojų sąjungos valdyba, o šiomis dienomis – sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga.

„Reikės ieškoti kompromiso, nes į šią sumą dar nėra įskaičiuotos visos papildomai apmokamos paslaugos, kurios buvo numatytos, taip pat ne visos naujos paslaugos. Prognozuojame, kad gali kilti keblumų įstaigoms panaudojant pinigus, nes auga ir kiti paslaugų kaštai – komunalinių paslaugų, transporto”, – tikina A.Baublytė.

Pasak L.Labanausko, gydymo įstaigos bandys vietose pasiskaičiuoti papildomus pinigų srautus, skaičiuoja ir ligonių kasos. Gauti rezultatai bus lyginami. Jei atsiras naujų pasiūlymų, pakeitimų, išryškės kokios nors problemos, tai bus užfiksuota dokumentuose, o šie pateikti monitoringo grupei. Ji patvirtins galutinį algų kėlimo strategijos variantą.

„Didžiausiu galvos skausmu lieka privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Pirmame algų didinimo etape jie daugiau lėšų gavo už kiekvieną prirašytą ligonį, tačiau kur tie pinigai nuėjo – nežinia. Todėl dabar nuspręsta jiems skirti lėšas algoms per didesnius įkainius, išskyrus vaikų priežiūrą, o tada vertinsime, kiek padidės atlyginimai”, – sako Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.

Giedrė Budvytienė