Neginčijamas faktas: kokybiškai atlikti tyrimai padeda geriau diagnozuoti ligą. Kauno Šilainių poliklinikoje laboratoriniai tyrimai ligoniams atliekami pasitelkus privačias paslaugas – čia įsteigtas medicininių tyrimų laboratorijos „Medicina practica” padalinys. Dabar pacientams suteikta galimybė atlikti daugiau skirtingų tyrimų. Tačiau už kai kurias nepigiai kainuojančias paslaugas ligoniai tebeprivalo mokėti patys.
Tyrimų išlaidos sumažėjo
Pasak Šilainių poliklinikos direktoriaus Vidmanto Obelieniaus, reformuoti laboratoriją ryžtasi dėl kelių dalykų. Pirmiausiai dėl to, jog gerokai sumažėjo pacientų: 2002 m. jų buvo 94 tūkst., o 2004 metais – tik 76 tūkst. Taigi mažiau buvo atliekama ir laboratorinių tyrimų: 2001 metais jų buvo atliekama 246 tūkst. 728, o per pirmąjį 2004 metų pusmetį – 89 tūkst. 604.
Esant tokiai situacijai reikėjo sumažinti ir darbuotojų skaičių. „Gerokai buvo pasenusi ir laboratorinė įranga – iš 21 pagrindinio tyrimo aparato 16 buvo pagaminta iki 1992 metų, – sako V.Obelienius. – Kad laboratorija galėtų dirbti pagal Europos Sąjungos standartus, reikėjo ją atnaujinti. Norėjome plėsti ir tyrimų spektrą, kad kuo mažiau ligonių būtų siuntinėjami po kitas gydymo įstaigas”.
Poliklinika laboratorijos patalpas ir visą personalą perdavė medicininės laboratorijos „Medicina practica” žinion. „Nuomotojams kėlėme pagrindinę sąlygą – kad tyrimai nebrangtų. Jiems skirtos išlaidos dabar sumažėjo: anksčiau per mėnesį tyrimai mums kainuodavo 35 tūkst. litų, o dabar minėtai laboratorijai kas mėnesį mokame maždaug 29 tūkst. litų. Padaugėjo ir tyrimų. Anksčiau mūsų laboratorijoje jų buvo galima atlikti 70 rūšių, o dabar – apie 150”. Ligoniai, teigia direktorius, laboratorijos paslaugas dabar gali gauti visą dieną. Mažesnės tapo ir mokamų tyrimų kainos.
Poliklinika, išnuomojusi patalpas, per metus gavo 51 tūkst. ekonomijos: „Medicina practica” jai moka už patalpų nuomą, įvairius patarnavimus (liftai ir kt.) ir kt.
Laboratorijoje – moderni įranga
„Medicina practica” direktorius Svajūnas Barakauskas pripažįsta, jog jų laboratorija naudingiausia mažoms įstaigoms, kurios neturi jokios laboratorinės bazės. Šilainių poliklinika nebuvo iš tokių, tad apie gaunamą pelną direktorius dar nelinkęs kalbėti. Vilniškė „Medicina practica”, Šilainių poliklinikoje įsikūrusi prieš metus, turi savo padalinį ir Panevėžyje bei Tauragėje. Ši įstaiga iš viso aptarnauja per 120 įvairių kabinetų. Pasak S.Barakausko, Šilainių poliklinikoje ne tik nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas, bet 25 proc. padidinti atlyginimai.
Laboratorija, pasak S.Barakausko, aprūpinta viena moderniausių ir patikimiausių įrangų Baltijos šalyse. Joje atliekami hematologiniai, biocheminiai, imunofermentiniai, serologiniai, hormonų, vėžio žymenų ir kiti tyrimai.
„Tyrimų kokybė dabar visai kitokia, kadangi juos atliekame su gerokai modernesne įranga, – sako Šilainių poliklinikos laboratorijos vedėja Nijolė Bataitytė. – Pavyzdžiui, anksčiau negalėjome ligonių ištirti dėl hepatito C viruso, o dabar galime. Atliekame biocheminius bendruosius tyrimus, taip pat lipidogramas, tiriame kepenų fermentus, kasos, inkstų susirgimus, vėžio žymenis, lytinius hormonus ir kt. Moderni skandinaviška „Konelab” tyrimų įranga leidžia šiuos ir daugelį kitų tyrimų atlikti tiksliai ir pakankamai greitai”.
Ligoniai, kaip ir visose gydymo įstaigose, nemoka už gydytojų paskirtus tyrimus. „Bet jei ligonis nori pats išsitirti be siuntimo arba nenori ilgai laukti, jis privalo mokėti”, – sako S.Barakauskas.
Privatininkų paslaugų atsisakė
Nuomonių dėl to, ar verta į poliklinikas įsileisti privačias laboratorijas, esama įvairių. Kauno Dainavos poliklinikos laikinai einanti direktoriaus pareigas Roma Žilinskienė teigia, kad jų poliklinikai nebuvo jokios būtinybės keisti laboratorijos priklausomybę. Jos manymu, tai iš dalies pažeistų įstaigos savarankiškumą. „Mūsų laboratorija nuolat atestuojama, tyrimų kokybė gera, turime neblogą įrangą. Jei negalime sudėtingesnių tyrimų atlikti pas save, siunčiame juos į kitas įstaigas. Pavyzdžiui, dėl kai kurių mikrobiologinių tyrimų esame sudarę sutartį su 2-ąja klinikine ligonine, o dėl gimdos kaklelio vėžio tyrimų bendradarbiaujama su Vilniaus biomedicininių tyrimų laboratorija”. Gydytoja sako, kad poliklinikai pavyko išsaugoti ir visus laboratorijos etatus.
Centro poliklinikos direktoriaus Gintaro Aukštakalnio teigimu, laboratorijos reformą įstaiga padarė savo jėgomis: sumažino dalį etatų, nusipirko modernios įrangos. Privačios laboratorijos paslaugų poliklinika atsisakė. Pacientų, pabėgusių iš Centro poliklinikos, skaičius, pasak direktoriaus, nebuvo didelis. „Paskaičiavom: jei turėsime savus darbuotojus, tyrimai kainuos pigiau, juos galėsim atlikti už savikainą. Manom, jog paslaugas galima pirkti ir kitokiu būdu – sutartis sudarome su tomis įstaigomis, kurios siūlo pigesnį variantą”, – sakė G. Aukštakalnis. Jo teigimu, per metus maždaug ketvirtis milijono tyrimų atliekama poliklinikos laboratorijoje, o apie 3000 – kitur.
Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus Virgilijaus Šiaudikio, poliklinika turi teisę organizuoti paslaugų teikimą taip, kaip jai atrodo geriau. Ji gali paslaugas ligoniui teikti pati arba jas pirkti. Ligoniui esą tas pats, kas jam atlieka tyrimus, svarbu, kad jie būtų kokybiški. „Ligonių kasa moka už tam tikrą konsultacijų skaičių, o ne atskirai už tyrimus. Jie – sudėtinė konsultacijų dalis. Organizuodamos paslaugas poliklinikos privalo išsitekti ligoniui skiriamų pinigų krepšelyje”.
Aldona Kibirkštienė