Pragyvenimo lygis jau auga ne tik didmiesčiuose, bet ir gilioje provincijoje, kur gyvena vos keliasdešimt tūkstančių žmonių.
Tokią išvadą galima daryti susipažinus su statistika, liudijančia, kad noriai iš bankų jau skolinasi ir palyginti nedidelių apskrities miestų gyventojai.
Vos per kelerius metus Panevėžio apskrities gyventojai paskolų iš bankų paėmė daug daugiau, nei prognozavo finansų ekspertai. Už gautas paskolas žmonės dažniausiai perka ir remontuojasi būstus.
Jau per 350 milijonų litų, neskaičiuojant prekybos išsimokėtinai, yra pasiskolinę Panevėžio apskrities gyventojai.
Šis įspūdingas skaičius aiškiai rodo, kad žmonės nori patogiai gyventi dabar, o ne vėliau, už kokio dešimtmečio ar dviejų.
Kol kas tie norai sutampa su bankų norais, nes atrodo, kad panevėžiečiai į bankus eina kreditų prieš tai septynis kartus pamatavę savo galimybes.
„Kreditus būstui paėmusieji įrodinėja gerai įvertinę savo galimybes gyventi skolon, todėl bankų prašymų išieškoti skolas gauname ne dažniau nei prieš kelerius metus”, – „Panevėžio rytui” sakė Panevėžio antstoliai.
Prieš dvejus metus komercinių bankų suteiktų paskolų gyventojams portfelis buvo beveik šešis kartus mažesnis. Pastaruoju metu bankų klientų ypač sparčiai daugėja Pasvalyje ir Biržuose. Antrojo pagal dydį miesto apskrityje – Rokiškio – gyventojai skolinasi kur kas mažiau nei kaimynai.
Bankai prognozuoja, jog pasvaliečiai, biržiečiai ir panevėžiečiai apetito skolintis nepraras ir 2006 metais, bei tikisi, kad atsigaunanti ekonomika regione paskatins dažniau kreditus imti ir kupiškėnus bei rokiškėnus.
Būsto paskolų palūkanos, nors ir nusiritusios iki neregėtų žemumų, anot finansų ekspertų, 2006 metais dar neturėtų kilti.
Apetitas – pribloškiantis
Kai kas iš bankininkų mano, kad skolinimosi banga kils iki 2007 metų, arba kitaip – iki šalyje kaip vienintelė atsiskaitymo priemonė pradės cirkuliuoti euras.
Šiemet, kaip ir pastaruosius kelerius metus, daugiausiai žmonės skolinosi pinigų būstui pirkti, rekonstruoti ir remontuoti. Iš komercinių bankų buvo pasiskolinta nuo 50 iki 200 procentų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Gerokai žmonės patuštino bankų seifus ir kitiems poreikiams tenkinti: malonumui, gydytis, keliauti ir kitoms reikmėms.
Panevėžiečiai, o ir apskritai mūsų šalies gyventojai, skolintis pinigų kasdienos prekėms nebijo ir dėl mažų palūkanų už šią paslaugą. Beje, palūkanos yra net 2-3 kartus mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, kur jos vidutiniškai yra 15-20 procentų.
Verslo paskolos, anot bankininkų, taip pat auga kaip ant mielių. Ypač drąsiai šiais metais skolinasi smulkios ir vidutinės bendrovės.
Kaimas vejasi Panevėžį
„Hansabankas”, anot banko Panevėžio regiono skyriaus valdytojos Zitos Kurutienės, apskrities gyventojams būsto paskolų suteikė rekordiškai daug – net 200 procentų daugiau nei pernai.
Kiek konkrečiai buvo paskolinta, „Hansabankas”, kaip ir kiti komerciniai bankai, atskleisti nepanoro. Finansų rinkoje vyksta nekompromisinė bankų kova dėl klientų, todėl informacija nėra viešinama jau dvejus pastaruosius metus.
Tiesa, galima lengvai nuspėti, kad didžiausių komercinių bankų paskolų Panevėžio apskrities gyventojams portfeliuose jau susikaupė įspūdingos, šimtais milijonų litų skaičiuojamos, sumos.
Iš „Hansabanko” daugiausiai būsto kreditų Panevėžio apskrityje vis dar skolinasi panevėžiečiai. Tačiau juos sparčiai šiemet pradėjo vytis kiti apskrities gyventojai. Ypač aktyviai puolė skolintis pasvaliečiai. Daugėja banko klientų ir Biržuose.
„Jeigu prieš metus iš visų apskrities gyventojams suteiktų būsto paskolų net 85 procentai tekdavo panevėžiečiams, tai dabar ši dalis sumažėjo iki 65 procentų, – sako Z.Kurutienė. – Nors panevėžiečiai skolinasi daugiau nei prieš metus, mažesnių miestelių ir kaimų gyventojai pagal pasiskolintas sumas jau ėmė juos vytis”.
Palūkanos – mažiausios
Mėgstamiausias Panevėžio apskrityje kreditas būstui, anot „Hansabanko” specialistų, – 100 tūkstančių litų, o terminas skolai grąžinti – 20-25 metai.
„Žmonės skolinasi daugiau ir dėl situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, – sako Z.Kurutienė. – Labai mažos palūkanos suveikia kaip paskata”.
Šiuo metu kreditų palūkanos, anot pašnekovės, nukrito iki žemiausios kada nors buvusios ribos. Šiuo metu būsto palūkanos yra sumažėjusios iki ES palūkanų vidurkio – 3,3 procento, todėl vargu ar kas iš mūsų šalies bankų ryšis dar mažinti ir peržengti šią ribą.
Aktyviai graibstomos ir vartojamosios „Hansabanko” paskolos.
Panevėžiečiai automobiliams, buitinei technikai ir kitoms prekėms, vaistams bei kelionėms pirkti skolinosi 1,5 karto daugiau pinigų nei pernai.
Vartojamųjų kreditų palūkanos „Hansabanke” vidutiniškai sudaro 7 procentus.
Ant bangos kitais metais, anot šio banko vadovų, liks ir verslininkai, šiemet iš banko skolinęsi pusantro karto daugiau pinigų nei pernai. Smulkios ir vidutinės Panevėžio apskrities įmonės iš „Hansabanko” jau yra pasiskolinusios tiek pat kiek pramonininkai.
Stichijos skolinimuisi įtakos neturės
Kad skolinimosi banga Panevėžio apskrityje vis dar kils, praneša ir SEB Vilniaus banko analitikai. Ekonomikos plėtra ir mažos kreditų palūkanos, anot jų, sukūrė itin palankias sąlygas skolintis.
„Verslininkai ir gyventojai demonstruoja jau įveikę baimę skolintis, – sako SEB Vilniaus banko Šiaurės Rytų regiono valdytojas, Panevėžio filialo direktorius Raimondas Nekrošius. – Kitais metais bankų paskolų portfelis dar labiau išsipūs”.
Karas, teroristai, gamtos stichijos ir brangstanti nafta gąsdina potencialius komercinių bankų klientus, tačiau, anot SEB Vilniaus banko specialistų, neigiamos įtakos skolinimosi tendencijoms artimiausiu metu neturės.
„Šiemet ir kitų metų pradžioje kreditų palūkanos neturėtų pastebimai brangti, – sako R.Nekrošius. – Palūkanų normos priklauso ir nuo tarpbankinių palūkanų normų, tačiau Europos centrinis bankas (ECB) nežada kelti kartelės aukščiau.
Toks žingsnis, esant ES ekonomikos sąstingiui, sumažintų galimybes skolintis ir dar labiau sulėtintų ekonomikos plėtrą”.
Investuoja ir sostinėje
Per devynis šių metų mėnesius SEB Vilniaus banko panevėžiečiams suteiktų būsto kreditų portfelis padidėjo 55 procentais, o vartojamųjų kreditų – 80 procentų.
Iš viso SEB Vilniaus bankas gyventojams jau yra suteikęs net 1,5 milijardo litų vertės būsto kreditų.
„Panevėžiečiai itin aktyviai ima paskolas būstui, – sako R.Nekrošius. – Nemaža dalis jų nekilnojamojo turto įsigyja kituose miestuose, ypač Vilniuje ir Kaune”.
SEB Vilniaus banko būsto paskolos sudaro 20 procentų visų banko išduotų paskolų.
Įžvelgia verslininkų trumparegystę
Didžiausias šalyje SEB Vilniaus bankas praneša, kad Panevėžio verslininkams suteiktų paskolų sumos išaugo 50 procentų.
Bankai praneša, kad smulkios ir vidutinės įmonės skolinasi ne tik dažniau, bet ir didesnes sumas. Kreditai padidėjo 2-3 kartus.
„Verslininkai daug skolinasi, nes šiuo metu ypač aktyviai siekia struktūrinių fondų paramos, – sako SEB Vilniaus banko Panevėžio filialo valdytojas R.Nekrošius. – Dalis jų negalėtų skolintis, tačiau gerus projektus remia valstybė – paskolas garantuoja prie Ūkio ministerijos įsteigta bendrovė INVEGA.
Ypač aktyviai, anot pašnekovo, bankas finansuoja nekilnojamojo turto projektus, transporto ir gamybos įrangos pirkimą. Tačiau Panevėžio krašto verslininkų investicijų pobūdis bankininką verčia šiek tiek nerimauti.
„Labai menkai investuojama į inovacijas ir pažangias technologijas, o tai ateityje įmonėms gali labai pakenkti”, – perspėja R.Nekrošius.
Darius Skirkevičius
„Panevėžio rytas”