A. Brazauską išteisinusi VTEK yra neteisi, o jos narių skyrimo principas – neteisingas, mano teisininkai

Teisės projektų ir tyrimų centro (TPTC) nuomone, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) neteisingai atliko tyrimą, išteisinusį Premjerą Algirdą Brazauską dėl interesų konflikto.

Dabartinė VTEK sudarymo tvarka, leidžianti jos vadovu tapti valdančiosios partijos nariui, prieštarauja įstatymams, tvirtina TPTC.

„Transparency International” užsakymu VTEK sprendimą tyręs TPTC kritikuoja, kad komisija, rodos, nė nemėgino ekonomiškai nagrinėti dabartinės Premjero žmonos Kristinos Brazauskienės turtinių santykių su „Lukoil Baltija” vadovu Ivanu Paleičiku jai dar būnant Premjero sužadėtine.

„Santuoka asmens turtinių interesų nepanaikina. Todėl Premjero dabartinės žmonos sandoriai iki santuokos su „Lukoil Baltija” valdybos pirmininku I. Paleičiku ir sandorių pagrindu atsiradę jos privatūs interesai išliko ir po santuokos su Ministru Pirmininku”, – tvirtina TPTC teisininkai.

Centro nuomone, sandorių, kurių egzistavimą pripažino VTEK, pakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog santykiai tarp K. Brazauskienės ir I. Paleičiko buvo pagrįsti privačiais interesais.

Tačiau iš VTEK pateiktos informacijos esą lieka neaišku, ar I. Paleičikui parduodant viešbučio „Crowne Plaza Vilnius” akcijas K. Brazauskienei jų vertė nebuvo sumažinta lyginant su rinkos kainomis, šitaip netiesiogiai materialai paremiant būsimąją Ministro Pirmininko žmoną.

Anot teisininkų, įstatymo reikalavimų neatitinka Premjerui palankaus VTEK sprendimo motyvas, kad A. Brazauskas nėra atsakingas už būdą, kaip jo dabartinė žmona susikrovė turtus.

„Negalima teigti, kad Premjeras neturės interesų konflikto, jei dalyvaus priimant valstybinius sprendimus dėl bendrovės verslininko, su kuriuo jo sutuoktinė yra susieta komerciniais sandoriais. Sprendžiant pareigūnų ir valstybės politikų etikos klausimus, netaikomi nekaltumo prezumpcijos ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principai”, – pažymi TPTC.

TPTC užkliuvo ir dabartinė VTEK sudarymo tvarka – ši esą neatitinka įstatymų, nes leidžia VTEK vadovu tapti valdančiosios partijos nariui.

„Akivaizdu, kad VTEK narys, kartu esantis politinės partijos nariu, visą laiką gali turėti interesų konfliktą tarp įstatymo reikalavimo būti nešališkam ir būtinumo laikytis politinės partijos įstatų, partijos organų sprendimų bei vykdyti partijos politinius uždavinius”, – rašoma TPTC išvadoje.

VTEK šiuo metu vadovaujantis Algirdas Meškauskas yra Premjero vadovaujamos Socialdemokratų partijos narys. Seimo tvirtinamos komisijos narius deleguoja Prezidentas, Premjeras, Seimo Pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos teisininkų draugija.

A. Brazauską etikos sargams apskundė opozicijoje esantys konservatoriai, pareiškę, esą su I. Paleičiku susijusios bendrovės, valdžiusios viešbučio „Crowne Plaza Vilnius” akcijas, sudarė galimybių savo sąskaita neteisėtai pasipelnyti viešbučio bendrasavininkei Brazauskų šeimai. „Lukoil” yra vienas iš pretendentų „Mažeikių naftai” įsigyti.

VTEK buvo paprašyta išnagrinėti, ar I. Paleičikas bei su juo susijusios bendrovės prisidėjo gaunant paskolas „Crowne Plaza Vilnius” rekonstrukcijoms bei plėtrai, kas grąžino šias paskolas.

Ministras Pirmininkas yra pripažinęs, kad jo žmona, Vilniaus miesto tarybos narė K. Brazauskienė šiuo metu turi apie 51 proc. viešbučio akcijų, jos sūnus – 48 proc. Akcijoms pirkti K. Brazauskienė yra paėmusi kreditą, o tam sutikimą raštu davė A. Brazauskas.

I. Paleičikas yra paskelbęs, kad bendrovė „Vaizga” įsigijo 38 proc. „Crowne Plaza Vilnius” akcijų privatizavimo metu 2000-aisiais. 2001-aisiais akcijas už 3,3 mln. litų ji pardavė įmonei „Ordos”.

„Vaizga” priklausė I. Paleičiko žmonai, o bendrovei „Ordos” jis atstovavo viešbučio valdyboje.

„Ordos” turėtas akcijas pardavė 2004-aisiais. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius yra paskelbęs įtariantis, jog „Ordos” akcijas pardavė A. Brazausko šeimai, o ši sumokėjo mažiau nei buvo vertas viešbutis ar jame vykdytas remontas. VTEK turima informacija, parduodamo turto vertę buvo nustatęs bankas.

ELTA primena, jog penktadienį Premjeras A. Brazauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad teisėsaugininkai teisiškai įvertintų Seimo opozicijos lyderio, Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus ir kitų konservatorių lyderių – Seimo narių Jurgio Razmos bei Rasos Juknevičienės šmeižikiškas kalbas.

Ministro Pirmininko įsitikinimu, šių asmenų veikla kenkia Lietuvos įvaizdžiui, taip diskredituojama valstybės vykdomoji valdžia.

„Negaliu leisti, kad apie žmogų kas ką nori, tą ir kalbėtų. Aš ginu savo teises ir jas ginsiu iki galo. Pagrindiniai straipsniai, dėl kurių prašau iškelti baudžiamąją bylą, yra tie, kad esu apšmeižtas kaip asmuo, kalbama netiesa apie mane”, – „Respublikai” paaiškino Premjeras.
2005-10-25 14:56

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.