Eidama 93-iuosius metus, pirmadienį savo namuose Detroite mirė Amerikos juodųjų piliečių teisių gynėja Roza Parks (Rosa Parks).
„R. Parks mirė miegodama, apsupta artimiausių draugų ir šeimos narių”, – pranešė jos advokatė Širlė Kaigler (Shirley Kaigler).
Juodaodė R. Parks tapo kovos su rasine segregacija simboliu, kai 1955 metų gruodį atsisakė užleisti vietą baltajam vyrui ir pereiti į autobuso galą Montgomeryje, Alabamos valstijoje, kur galiojo rasistiniai įstatymai.
Moteris buvo suimta, o incidentas tapo daugelį mėnesių trukusio miesto autobusų boikoto priežastimi. Jį suorganizavo tuomet dar nežinomas pastorius Martinas Liuteris Kingas (Martin Luther King). Netrukus protesto akcijos apėmė ir kitus miestus JAV pietuose.
1956 metų lapkritį JAV Aukščiausiasis teismas priėmė sprendimą, kad Montgomeryje galiojantys rasinės segregacijos miesto visuomeniniame transporte nuostatai prieštarauja Konstitucijai ir turi būti panaikinti. Tai buvo padaryta po mėnesio, kai miesto valdžia uždraudė tokias taisykles autobusuose, o vietos teismas atšaukė nuosprendį R. Parks.
Tačiau po šių įvykių ji negalėjo rasti darbo Alabamoje, todėl 1957 metais kartu su vyru nusprendė persikelti į Detroitą. Ten nuo septintojo dešimtmečio vidurio iki išėjimo į pensiją 1988 metais ji dirbo kongresmeno demokrato Džono Konjerso (John Conyers) biure.
„Kai buvau suimta, nemaniau, kad tai šitaip baigsis. Ta diena buvo kaip ir visos kitos. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad veiksmų ėmėsi daugybė žmonių”, – sakė ponia R. Parks, praėjus 30 metų nuo lemtingų 1955 metų įvykių.
1996 metais R. Parks gavo aukščiausią Jungtinėse Valstijose apdovanojimą civiliams – prezidento Laisvės medalį, o po trejų metų – JAV Kongreso Aukso medalį. 2001 metais jos vardu buvo pavadinti biblioteka ir muziejus Montgomeryje, kur prieš kelis dešimtmečius klostėsi įvykiai, padarę R. Park kovos su rasine segregacija simboliu.
2005-10-25 08:45