Giltinės, zombiai ir vaiduokliai, arba artinasi Helovinas

Spalio trisdešimt pirmąją taikūs ir ramūs (ar nelabai) moksleiviai transformuosis į zombius, vampyrus, raganas ir kuo įvairiausius monstrus. Ir net pačios gražiausios klasės „princesės” stengsis atrodyti kuo baisiau.

Pirkti ar pasidaryti

Apie tuos, kurie kaukes pirksis, daug nekalbėsime – pirkti kaukių ir karnavalinių Helovino kostiumų yra daug ir įvairių. Jie gražūs, bet niekas negarantuos, jog klasėje nebus dar trijų tokių pat. O ir malonumas pačiam pasidaryti kaukę bus prarastas. Tačiau, jei tingisi ir nėra noro užsiimti…

Pačios paprasčiausios

Apie tai, kaip pasidarė kaukę pernykščiam Helovinui, papasakojo trečiokas Julius. Vampyro kaukę tiesiog išsikirpo iš popieriaus lapo ir nuspalvino akvarele. Nupiešė raudonas akis, ilgus dantis… Pradūrė kaukėje skylutes akims, kad galėtų matyti, o paskui dar pritvirtino gumutę, kuri juosė galvą. Va, ir kaukė! Tiesa, kaukė vėliau ėmė ir suplyšo, bet, tokia pat, tik padaryta iš storesnio popieriaus, atlaikytų visą šventinį vakarą.

Karolinos patarimai

Septintokė Karolina, kuri, kaip ir jos draugai šeštokai Gytis ir Mindaugas, mokosi „Vyturio” vidurinėje mokykloje. Pasidaryti įdomią kaukę išmoko per folkloro užsiėmimus. Patikėkite, šitas būdas tikrai tinka ne tik Užgavėnių kaukių gamybai.

Kaukei pasidaryti reikės:

1. Trijų litrų stiklainio

2. Plastilino

3. Senų laikraščių

4. Krakmolo

5. Vazelino

6. Gumutės ar virvutės, guašo arba akvarelės nuspalvinimui…

Ir – svarbiausia – daryti kaukę reikia jau dabar, nes vėliau ji paprasčiausiai nebespės išdžiūti (džiūti turi kelias dienas).

Stiklainis bus pagrindas kaukės kontūrams. Ant jo iš plastilino nusilipdyk norimą „veidą”: raganos, velnio, vampyro, monstro… Paskui smulkiais gabaliukais suplėšyk pora laikraščių. Iš jų – sutepdamas iš krakmolo išsivirtais „klijais” – ant plastilininio pagrindo susiklijuosi kaukę. Tiesa, prieš klijuodamas laikraščio gabaliukus, pagrindą patepk vazelinu – vėliau bus lengviau kaukę nuimti, ji neprilips prie plastilino.

Krakmolo klijai verdami, į nedidelį kiekį vandens beriant ir maišant krakmolo miltelius, kol gausime tirštą „kisielių”. Vėliau – po kelių dienų – išdžiuvusią kaukę nuimti ir gražiai apkirpti žirklėmis aplink, taip pat iškirpt akis. Toliau – spalvinti, pritaisyti gumutę, kad kaukė gerai laikytųsi ant galvos.

Taigi, apibendrinus: a) imi stiklainį, b) aplipdai plastilinu, c) patepi vazelinu, d) klijuoji popieriukus krakmolo klijais, e) palieki kaukę džiūti kelias dienas, f) nuimi nuo stiklainio, g) apkerpi, h) nuspalvini, j) pritaisai gumutę.

Beje, padarytą kaukę galima papuošti įvairiais blizgučiais, priklijuoti kailio gabalėlius (vešlūs pabaisos antakiai), prilipdyti ilgą barzdą iš siūlų…

Pati Karolina prie savo iš popieriaus klijuotos kaukės pasigamino ir visą giltinės kostiumą – pasisiuvo iš tamsaus audinio apsiaustą, iš pagaliuko ir sidabro spalva nudažyto kartono gabalo pavyko susiklijuoti visai įtikinamą giltinės dalgį.

Monstrai gatvėse

Septintokai Vilius ir Dovydas šiemet, kaip ir pernai, kaukėti vaikščios po gatves ir… gąsdins? Moksleiviai papasakojo, jog pernai nieko taip ir nepavyko labai išgąsdinti – žmonės žiūrėjo ir juokėsi. O juk Vilius buvo beveik tikras po miestą slampinėjantis vampyras su paprasta iš popieriaus iškirpta ir nudažyta kauke. Dovydas kaukę išsipjovė iš faneros ir nuspalvino dažais. Kaukė vaizdavo senovės karį – romėną.

Baisios istorijos

Kaukė – labai rimta Helovino vakaro dalis, tačiau dar ne viskas. Daugelis vaikų „Vaiduoklių vakarėliuose” žais įvairiausius žaidimus, seks kraupias istorijas… Vieną tokią baisią baisią istoriją „vaikų kambariui” papasakojo septintokė Mintarė.

Bijokit, labai bijokit…

O buvo taip: vienoje mokykloje sklido gandai apie slaptą būrelį-draugiją, į kurią patekdavo ne visi. Į mokyklą atėjo naujokė, išgirdo apie slaptąją draugiją ir labai užsinorėjo į ją patekti. Draugijos atstovas davė jai užduotį – drąsos išbandymą: ji turėjo naktį per pilnatį nueiti į kapines ir įsmeigti į žemę lazdą.

Mergaitė taip ir padarė, tačiau… ji buvo apsirengusi labai ilgu, žemę siekiančiu sijonu, kurį netyčia ta pačia lazda ir prismeigė. O tada pagalvojo, jog ją kažkas laiko, ir… numirė iš baimės.

Herta Matulionytė