Aplaidus požiūris į bendruosius planus Lietuvos ūkiui atneša didelių nuostolių
Pagal 1995 metais priimtą ir pernai tobulintą Teritorijų planavimo įstatymą, iki 2007 metų pabaigos turi būti baigti visi savivaldybių teritorijų bendrieji planai. Anksčiau jie buvo vadinami generaliniais, tačiau iš esmės yra pasenę ir neatspindi šiandienos realijų.
Gyvenimas parodė, kad spartesniam darbui kartais trukdo ir netobula įstatymų bazė, todėl Seime šiuo metu pradėtas svarstyti Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.
Nėra tikslaus plano – nėra investicijų
Tokio įstatymo projekto rengimu buvo suinteresuota Aplinkos ministerija, kuri, kartu su premjero sudaryta specialia darbo grupe, parengė daugelio taisytinų straipsnių naują redakciją. Komisija pasiryžusi senąjį įstatymą papildyti naujomis nuostatomis ar patikslinti senas, reglamentuojančias teritorijų planavimo procesą, dokumentų keitimo bei derinimo tvarką ir pan.
Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius, minėtos darbo grupės narys Gintautas Tiškus „Kauno dienai” sakė, kad įstatymo pataisomis siekiama supaprastinti bendrųjų planų rengimo tvarką. Tai nereiškia, anot G.Tiškaus, kad reikalai bus paleisti pavėjui. Nauji teritorijų planavimo principai bus instrumentas, kurio pagrindinis tikslas – nustatyti teritorijų darnią ir tvarią plėtrą.
Pasenusių generalinių planų spartesnio atnaujinimo reikalauja pats gyvenimas. Štai į Finansų ministeriją dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos kreipėsi net 51 savivaldybė ir pateikė 75 finansuotinus planus, tačiau konkreti parama pasiekė tik 7 projektus. Kodėl tiek mažai? Todėl, kad įvairaus lygio savivaldybės iš savo lėšų nebuvo laiku parengusios bendrųjų planų.
Bendrųjų planų parengimas – ilgas ir kruopštus darbas, kuris vidutiniškai trunka apie porą metų, todėl iškyla realus pavojus, kad šiuos ypatingos svarbos dokumentus savivaldybės gali nesuspėti parengti iki 2007 metų pabaigos.
Savivaldybių aplaidumas
Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Erdvinio planavimo ir regioninės plėtros skyriaus vedėjas Aleksandras Gordevičius tvirtino, kad tobulinamo įstatymo pataisos nelabai palies išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės grąžinimo ar nesankcionuotų statybų reikalus, nes tai reguliuoja kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, ministrų potvarkiai. „Šiems darbams nustatyta griežta tvarka, belieka tik ją vykdyti. Keista, kad vis atsiranda „mielaširdingųjų”, kurie dejuoja: koks gražus pastatas, o jį inspektoriai reikalauja nugriauti. O kad jis pastatytas begėdiškai apeinant įstatymus, beveik visada nutyli”, – piktinosi skyriaus vedėjas.
Nuo minėto įstatymo priėmimo 1995 metais tik apie 20 savivaldybių atnaujino savo teritorijų bendruosius (buvusius generalinius) planus. Tiesa, kiekvienam miestui ir miesteliui yra nuo seno parengti planai, bet jie beviltiškai pasenę.
Anksčiau tokius rengdavo centralizuotai, iš valstybės biudžeto lėšų, o dabar už bendruosius planus atsiskaito savivaldybės. „Jeigu nori nutiesti naują kelią, suprojektuoti gyvenamųjų namų kvartalą ar inžinerinius tinklus, visų pirma reikia susitvarkyti teritorijų planavimo dokumentus, o tik tada gali pradėti statybas”, – tvirtino departamento direktorius G.Tiškus. Jo nuomone, bendrųjų planų rengimas yra ne tik sunkus, bet ir tarsi nematomas darbas. Tai ne gatvės išasfaltavimas, kuris iš karto matosi ir gyventojai tuojau pat gali spręsti apie „gerą” ar „blogą” mero ar savivaldybės administracijos darbą.
Įstatymo projekto rengėjai tvirtina, kad nori palengvinti darbą smulkesnėms (iki 20 tūkstančių gyventojų) savivaldybėms, siūlo keletą planavimo etapų sujungti į vieną. Tai ne tik paspartins, bet ir atpigins darbus. „Siūlomais pakeitimais nesudarytume sąlygų nė chaotiškoms, nė savavališkoms statyboms. Atvirkščiai, pavyzdžiui, jeigu numato keisti žemės ar statinių paskirtį, tai tokį būtinumą reikės argumentuotai įrodyti”, – sakė G.Tiškus.
Žadama pakeisti daugelį straipsnių
Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas apsvarstytas Seimo Aplinkos apsaugos ir kai kuriuose kituose komitetuose, todėl tikimasi, kad į plenarinius posėdžius dokumentas papuls jau šioje rudens sesijoje, o darbai pabaigti gal net iki Naujųjų metų.
Darbo grupė, tarp kitų, siūlo pakeisti ir šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, kurioje numatoma, kad formuojant ir perduodant valstybinės žemės sklypus neatlygintinai juose esamiems statiniams, susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami teritorijų planavimo dokumentams.
Tai, anot pataisų rengėjų, leis sutaupyti planavimo darbų išlaidas, sutrumpinti darbų trukmę ir paspartinti valstybinės žemės perdavimą laikinai neatlygintinai naudotis valstybės, savivaldybės ir kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms.
Numatomas dar vienas palengvinimas: savivaldybės plėtrai svarbių objektų detaliųjų planų rengimas gali būti leidžiamas savivaldybės tarybos sprendimu, o valstybės plėtrai svarbių objektų – apskrities viršininko administracijos sprendimu.
O įstatymo 27 straipsnis siūlomas taip papildyti: jeigu išvada ar protokolas dėl pateikto dokumento derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir planavimo organizatoriui nepranešta, kodėl neišduotas apie protokolas ar išvados, tai laikoma, kad dokumentas yra suderintas.
Tokiu atveju planavimo organizatorius turi teisę parengtą teritorijų planavimo dokumentą teikti tikrinti valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Tačiau apie tai raštu praneša derinimo išvadą ar protokolą turėjusiai pateikti institucijai.
Julius Lenčiauskas