Sekmadienio pavakarę, padedant visuomenei, nusikaltimo vietoje sulaikytas ne vienerius metus Kauno Lampėdžių gyventojus bei šios kurortinės gyvenvietės svečius terorizuojantis septyniolikmetis Vytautas U., turintis Beždžionės pravardę. Pasak lampėdiškių, ji jam prilipo dėl to, kad į svetimą kiemą jis paprastai įlipa per tvorą, o į svetimus namus – per orlaidę arba balkoną.
Žmonės pasakojo, kad šis jų „gyvas gyvenvietės galvos skausmas” apvogęs jau beveik pusę Lampėdžių.
Sekmadienis buvo tipiška šio ilgapirščio septyniolikmečio „darbo diena”. Apie penktą vakaro viena jo kaimynė, būdama kieme su mažyliu, išgirdo įtartiną krebždesį ant stogo. Į jį sureagavo ir jos vilkšunis, tačiau tai, jog susierzinimo neslepiantis keturkojis neloja, kėlė įtarimą, kad jis pažįsta nekviestą svečią. Vienintelis kelias, kuriuo pastarasis galėjo patekti į trumpam tuščius likusius namus, buvo praviras antrojo aukšto balkonas.
Įsidrąsinus ir nuėjus į namus, įtarimas pasitvirtino. Įsibrovėlis aptiktas bandantis slėptis mansardoje, už jos spintos užuolaidos.
Namo šeimininkės draugui su pagalbon pakviestu kaimynu likus įsibrovėlį saugoti, moteris iškvietė policiją.
Sulaikytasis nusikaltimo vietoje vakarykštę naktį praleido policijos areštinėje. Beje, ne pirmą kartą, nepaisant to, kad jam tik septyniolika.
Lampėdiškių duomenimis, kriminalinis Beždžionės „darbo stažas” – mažiausiai septyneri metai. Dar būdamas dešimties, jis jau darbavosi Lampėdžių karjero prieigose. Kiek išplėšta mašinų bei pavogta jose paliktų vertingų daiktų, žino tik pats Beždžionė ir jo amžiumi (už vagystes baudžiama tik nuo keturiolikos) naudojęsi suaugusieji.
Kantrybės netekę gyventojai „Kauno dienai” pasakojo, kad pas šį nepilnametį norimą mobiliojo telefono modelį užsisakydavo dažnas suaugusysis. Užsakymai būdavo išpildomi Lampėdžių karjero paplūdimyje.
Baisiausia, kad ši vyresnioji asocialių lampėdiškių atžala į nusikaltimus įtraukė ir savo jaunesniuosius brolius. Kartą gesinant degantį kaimynės kluoną, kurio padegimu įtartas ne kas kitas, o Beždžionė, jis įsigudrino dar ir apvogti į gaisrą neužrakinus durų išbėgusios padegėlės namus. Tada, be kitų daiktų, pavogta ir jos piniginė su pinigais bei dokumentais. Po kurio laiko piniginė rasta užkišta už fotelio viename pakaunės internate, kuriame gyveno Beždžionės brolis.
Be kitų nusikaltimų, kuriais pastaraisiais metais įtariamas šis Lampėdžius terorizuojantis nepilnametis (pareigūnai neslepia, kad daugumai įrodyti pritrūksta įkalčių) – ir ciniškas pasityčiojimas iš visų kaimynų specialiai pridergiant gyvenvietės vandens bokštą.
Kol Beždžionei sukako keturiolika, pareigūnai neslepia, jog buvo visiškai bejėgiai. Deja, ne kažin ką jie gali ir jam sulaukus amžiaus, nuo kurio jau galima atsakyti už padarytus nusikaltimus. Beždžionė – jau keturis kartus teistas, tačiau realiai už grotų išbuvęs vos pusmetį, po to, kai apiplėšė Vilijampolėje merginą.
Už minėtą nusikaltimą, kurio metu teisiamasis panaudojo aukos atžvilgiu smurtą, Kauno miesto apylinkės teismas šiam už vagystę jau lygtinai teistam nepilnamečiui skyrė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Tačiau paauglys paleistas teismo salėje pritaikius amnestiją, kuria jam skirta bausmė sutrumpinta pora mėnesių. Konstatuota, kad skirtą bausmę jis jau atbuvo.
Faktai teigia, kad po šio teistumo su Temide jis turėjo reikalų dar du kartus. Neslepiama, kad pavyko įrodyti tik du šio teismo salėje laisvėn paleisto septyniolikmečio padarytus nusikaltimus.