Nebe pirmąjį kartą lietuvių kalba leidžiamas ir vieno ryškiausių vadinamosios „prarastosios kartos” amerikiečių rašytojo Frensio Skoto Ficdžeraldo (Frances Scott Fitzgerald, 1896-1940) romanas „Didysis Getsbis” („Alma littera”, vertė Gražina Zolubienė) – neabejotina amerikiečių literatūros klasika tapęs kūrinys.
Kaip rašė pats Ficdžeraldas, „pagrindinė romano mintis – praradimas iliuzijų, kurios taip nuspalvina pasaulį, kad visai nebesvarbu, ar vienas, ar kitas dalykas – tiesa, o gal melas, svarbu, kad jis turi to stebuklingo puikumo”. Ficdžeraldo romanas organiškai susijęs su trečiuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu, Amerikos džiazo amžiumi (kaip rašytojas pats jį vadino), ekonominio pakilimo era, po kurio sekė Didžiosios depresijos laikotarpis, pasibaigė tai, ką vėlgi Ficdžeraldas vadino „didžiausia istorijoje orgija”. Tačiau Getsbis nepripažįsta laiko bėgsmo. Įsimintiniausias jo pasakymas: „Kodėl praeities nesugrąžinsi?.. Galima sugrąžinti!”
Romanas yra didis grožinės literatūros kūrinys amerikietiška tematika, o Džeimsas Getsas, arba Džėjus Getsbis, – didis amerikietiškas herojus. Jis tiki amerikietiškos svajonės sėkme („pašėlusia ateitimi”), jis tą svajonę realizuoja, supainioja ją su Džeine ir yra jos apviliamas. Getsbio pavadinime „didysis” skamba su girdima ironija. Jis iš tiesų didis gebėjimu aukotis savo siekiams. Tačiau tuo pat metu šiuo žodžiu apibūdinamas ir perdėtai išpūstas, neskoningas jo gyvenimas.
„Didysis Getsbis” labiausiai amerikietiškas ir istoriškas dar ir tuo, kad jame pasakojama apie pinigus. „Galimybių šalis” siūlė daug būdų praturtėti. Nešvariais keliais susikrovęs turtą Getsbis nesuprato, ką pinigai gali ir ko negali visuomenėje. Jis naiviai tikėjo galįs nusipirkti viską – ypač Deizę. Deja, nors ji ir perkama, kaip pasirodė, tokių pinigų Getsbis neturi…
Jonas Vabuolas