Ryškūs „Cameratos” štrichai

Daugiau nei metus Vilhelmas Čepinskis nenurimo, kovojo, kad įkurtų ansamblį, suburtų jį iš bendraminčių, bendraamžių, gerai grojančių žmonių. Klaipėdiečiai šiam naujam stygininkų sambūriui suteikė savo vardą ir apčiuopiamą materialią paramą. Šiomis dienomis ansamblis „Camerata Klaipėda” koncertavo visuose Lietuvos miestuose, taip pat ir Kaune, X Pažaislio festivalyje.

Kiekvienais metais šios fiestos svečiai būna pianistas Petras Geniušas ir smuikininkas Vilhelmas Čepinskis. Kiekvienais metais jų koncertai palydimi didžiausių anšlagų. Atlikėjai, kurių meistriškumas ir savitumas niekam nekelia abejonių, yra bene labiausiai mylimi Lietuvoje. Tad jokia išimtimi netapo ir šių metų jubiliejinės fiestos klausytojai.

Kokią programą pasiūlė publikai išgirsti „Camerata Klaipėda” ansamblis?

Pirmojoje dalyje girdėjome Antonijaus Vivaldžio, Osvaldo Golichovo ir Astoro Piacolos kūrinius, atliekamus stygininkų ir jų meno vadovo.

„Camerata Klaipėda” griežia be dirigento. Tai ansamblio privalumas ir tuo pačiu sunkinanti aplinkybė patiems muzikantams. (Visgi jų trylika, o ne keturi.) Turint omeny, kad šis turas tik antrasis jų kūrybinėje biografijoje, reikia pripažinti, kad jie griežia darniai, gerai jausdami vienas kitą. Ansamblis turi puikų koncertmeisterį – Džeraldą Bidvą, kurio griežimas pasižymi neįtikima energija, ypač spalvingu ir gražiu garsu. Be to, Dž.Bidva – scenos užgrūdintas menininkas, šias pareigybes dažnai atlieka ir „Kremerata Baltica” orkestre, vadovaujamame Gidono Kremerio.

Muzikantai kiekviename kūrinyje keičia savo sėdėjimo vietas ir toks kaskart naujas persigrupavimas rodo, kiek jiems svarbus muzikos skambesys erdvėje, garso balansas, kuris turi būti kiek skirtingas kiekviename kūrinyje.

Ko pasigedau „Camerata Klaipėda” muzikavime? Ryškesnių ir sodresnių bosų. Man atrodo, jog du jauno amžiaus nors ir labai simpatiški violončelininkai ir kontraboso virtuozas Danielius Rubinas yra per maža draugija, kad atsvertų techniškai pajėgius smuikininkus ir neblogus altininkus. Kol pirmajame A.Vivaldžio kūrinyje klavesino partiją skambino Loreta Haidari, garso balanso tarsi užteko, bet kituose kūriniuose dominavo aukštieji registrai. Kita vertus, gal to ir siekia pats „Cameratos” vadovas?

Su gaivališku barokinių jausmų proveržiu buvo interpretuotas pirmasis kūrinys – A.Vivaldžio koncertas „Audra jūroje”. Šiuolaikiškas, su įvairiais „prisigalvojimais” baroko atlikimas dabar yra itin madingas. Turiu pripažinti, jog tokia senosios epochos veikalų interpretacija mane įtikina kur kas labiau negu muziejinė. Jei tokį garsų ir štrichų teatrą kurtų ribotus techninius įgūdžius turintys muzikantai – būtų pretenzinga ir juokinga. Bet kai jo siekia pajėgūs stygininkai – jų veržli išmonė nė kiek netrikdo ir netrukdo.

Lyrine dalies kulminacija tapo O.Golichovo veikalo, skirto A.Piacolos atminimui, antroji dalis. Kupina nepaprasto elegiškumo, prisiminimų lyrikos ir sukrečiančių dinaminių niuansų muzika buvo atlikta tauriai ir skoningai. Na, o A.Piacolos koncerto kvintetui aranžuotę smuikui ir styginių ansambliui padarė pats Vilhelmas Čepinskis. Dar viena, labai graži jo kūrybiškumo apraiška.

Antrojoje koncerto dalyje susitiko du įstabūs savo instrumentų virtuozai – V.Čepinskis ir P.Geniušas. Jie, akompanuojami ansamblio, grojo Felikso Mendelsono labai retai atliekamą Koncertą smuikui, fortepijonui ir styginių orkestrui d – moll. Beje, šį veikalą F.Mendelsonas parašė, kai jam tebuvo… 14 metų!

Abu atlikėjai turi didžiulę solistų ir ansamblių dalyvių patirtį. Abu nelinkę pamiršti savo ambicijų. Tačiau P.Geniušo atviras temperamentas ir V.Čepinskio galantiška griežimo maniera susilieja į labai savitą visumą. Gyva, pulsuojanti, tarsi spontaniškai čia ir dabar gimstanti jų interpretacija sukūrė neužmirštamą įspūdį, taurią muzikos dvasią, tvyrančią anaiptol ne kiekviename koncerte. Galėjome jausti, kad ir patiems atlikėjams tą vakarą muzikuoti buvo didelis džiaugsmas. Džiugu, kad abiejų menininkų muzikavimas, jų pasitikėjimas savo menine nuojauta ir skoniu Kauno filharmonijoje buvo įvertintas ovacijomis atsistojus.
Alina Ramanauskienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.