Apžvelgdamas svarbiausius praėjusios savaitės įvykius uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius guodėsi niekaip nepaleidžiamas miesto finansinių reikalų.
Stebėtis vargu ar reikia. Artėja diena, kai ateinančių metų biudžeto projektas bus pradėtas svarstyti Seime, ir nuo jo sprendimo priklausys, kaip gyvensime 2006-aisiais.
Pasak uostamiesčio vadovo, trečiadienį jis ir Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraite, kaip ir buvo suplanavę, Vilniuje susitiko su Seimo nariais klaipėdiečiais. Iš devynių Klaipėdoje išrinktų parlamentarų pasitariman dėl būsimo biudžeto atvyko šeši.
Seimas biudžeto projektą jau gavo, spėjo ir pastudijuoti, todėl, sakė R. Taraškevičius, pokalbis buvo labai rimtas ir konstruktyvus, juo labiau kad Klaipėdos savivaldybė iš anksto raštu išdėstė visas savo pastabas ir pretenzijas.
„Mūsų vizito atgarsių jau esama. Sužinojau, kad mūsų Seimo nariai klaipėdiečiai ketvirtadienį buvo susitikę su finansų ministru Z. Balčyčiu ir kartu ieškojo būdų mūsų įvardytoms problemoms išspręsti, – pasakojo R. Taraškevičius. – Jau nekart minėjau, kad pritrūksime pinigų kompensacijoms už vadinamųjų lengvatinių keleivių vežiojimą. Kita ne mažiau opi problema – niekaip neužbaigiama Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės rekonstrukcija. Beje, važiuodamas į Vilnių kaip tik perskaičiau, kad į Kauno medicinos įstaigų rekonstrukciją ketinama investuoti per 25 mln. litų. Žinant, kad mes į savo slaugos ligoninę jau esame investavę arti 4 mln. litų miesto biudžeto lėšų, atsisakymas paremti bent 2 milijonais tiesiog stebina. Juo labiau kad esame gavę ir Sveikatos apsaugos ministerijos palaikymą. Mano nuomone, tai neatitinka jokių teisingumo kriterijų.”
R. Taraškevičius teigė nesitikįs, kad dėl Klaipėdos aukštyn kojomis bus apverstas visas biudžeto projektas, tačiau vilties atkovoti bent 4-5 mln. vis dėlto esama.
Kaip išvengti vandens nuostolių?
Pastaruoju metu, sakė R. Taraškevičius, mieste daug diskutuojama dėl ketinamos patvirtinti naujos atsiskaitymo už suvartotą vandenį tvarkos. Apie tai būta keletas išstojimų vadinamojoje klaipėdiečių tribūnoje, be to, pasakojo miesto vadovas nemažai skambučių dėl šio klausimo jis sulaukęs ir pirmadienį specialiai tam paskirtu laiku.
„Esame kaltinami tuo, neva ruošiamės priimti nelogiškus sprendimus. Mes šį klausimą itin atidžiai nagrinėjame. Šiandien negali būti nė kalbos, kad tam tikra suvartoto vandens dalis bus padalyta gyventojams pagal jų užimamą gyvenamąjį plotą. To nebus tol, kol kiekviename name nebus įteigti pati moderniausia vandens apskaitos sistema”, – sakė R. Taraškevičius.
Pasak jo, bendrovė „Klaipėdos vanduo” siekdama išsiaiškinti galimus šios problemos sprendimo būdus dar vasarį pradėjo eksperimentą. Jis truko pusę metų, ir šiandien jau turimos šio eksperimento išvados.
„O jos yra tokios: senos statybos namuose įrengus šiuolaikiškus vandens apskaitos prietaisus vandens netektis įmanoma sumažinti iki minimumo ar net visiškai jų išvengti”, – sakė R. Taraškevičius.
Pradėtą darbą, pasak miesto vadovo, būtina tęsti, juo labiau kad miesto gyventojai dėl to nuolat kreipiasi į „Klaipėdos vandenį” su prašymu įrengti šiuolaikiškus vandens apskaitos mazgus. Šį darbą iki šiol dirba dvi brigados, o artimiausiomis dienomis ketinama sudaryti dar antra tiek. Jos jau turi darbo dviem mėnesiams į priekį.
„Tikiuosi, – sakė R. Taraškevičius, – kad tinkamai sutvarkę suvartoto vandens apskaitos sistemą išvengsime konfliktų su gyventojais, o kartu sumažinsime ir jų skolas ar bent sustabdysime jų augimą.”
Drausmins greičio mėgėjus
Anot R. Taraškevičiaus, prieš savaitę įvyko labai svarbus pokalbis su Klaipėdos VPK viršininku Benonu Ivanausku. Per jį buvo aptartas saugaus eismo priemonių įdiegimo Klaipėdos mieste planas.
Klaipėdoje, pasakojo R. Taraškevičius, kaip ir kituose šalies didmiesčiuose, ketinama sumontuoti greičio matuoklius.
Imtis tokių priemonių, sakė R. Taraškevičius, paskatino nelinksma statistika: 2004 metais uostamiestyje buvo užfiksuoti 11 tūkst. 396 Kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejai, iš kurių – net 4 tūkst. 463 viršijus greitį. Per didelis greitis dažnai tampa neatitaisomos nelaimės priežastimi.
Planuojama įsigyti automatinė eismo priežiūros sistema, pasak R. Taraškevičiaus, nėra pigi. Jei miesto Taryba šiam sumanymui pritars, ji Savivaldybei atsieis apie milijoną litų.
Anot R. Taraškevičiaus, greičio matuokliai uostamiestyje turėtų atsirasti jau ateinančiais metais.
Klaipėda – tarp lyderių
R. Taraškevičius teigė esąs labai nudžiugintas vadinamųjų internautų į naujienų portalo „Omni” ne per seniausiai pateiktą klausimą, kuris skambėjęs taip – kuriame mieste investuoti į nekilnojamąjį turtą šiandien yra naudingiausia? Pasak uostamiesčio mero, 38 proc. atsakiusiųjų pirmenybę teikė Vilniui, 32 proc. – Klaipėdai. Toliau rikiuojasi Kaunas – 10 proc., mažesni Lietuvos miestai – 9 proc., investuoti ne Lietuvoje yra linkę 11 proc. atsakiusiųjų.
Vilija Šilinienė