Verslininkui – įspūdingas ieškinys

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai baigė tirti ir į teismą perdavė uždarosios akcinės bendrovės „Raimartas” vadovo 36 metų Arūno Matulio baudžiamąją bylą.

Kupiškyje registruotas, tačiau Panevėžyje gyvenantis A.Matulis įtariamas dokumentų klastojimu, pasikėsinimu sukčiauti bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas ir įspūdingas civilinis ieškinys – daugiau kaip 600 tūkstančių litų.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar pernai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bendrove „Raimartas” susidomėjo neatsitiktinai. Buvo gauta tam tikros informacijos apie jos veiklą.

Pasak pareigūnų, A.Matuliu buvo susidomėta aiškinantis visiškai kitą įvykį. Viena Lietuvos bendrovė buvo įtarta sukčiavimu.

Ji didele suma buvo apdraudusi siuvimo adatų krovinį, nors tokios veiklos ir nevykdė. Pakrautas mikroautubusas buvo paliktas prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis” Vilniuje ir su visu kroviniu dingo.

Už prarastą turtą nukentėjusieji tikėjosi iš draudimo bendrovės kaip kompensaciją gauti pusę milijonų litų. Pradėjus pareigūnams domėtis šiuo atveju (jis dar tiriamas), į jų akiratį vėliau pateko ir A.Matulio bendrovė.

Kupiškyje registruotos bendrovės vadovas A.Matulis pareiškė ją pardavęs, o finansinių apskaitų dokumentus praradęs.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad siekdamas išvengti „Raimarte” susikaupusių mokestinių įsiskolinimų, A.Matulis kompiuterine technika pagamino netikrus dokumentus.

Vienoje Rokiškio aludėje šiuos dokumentus direktorius davė pasirašyti anksčiau teistam J.R. Už šią „paslaugą” rokiškietis gavo 100 litų.

Tačiau akcijos taip ir nebuvo parduotos, nes įmonės dokumentai neperduoti pirkėjui. Vėliau dalis „parduotų” įmonės dokumentų buvo rasta per kratą Kupiškyje.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai nustatė, kad bendrovės „Raimartas” vadovas neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 1999 metų liepos 21 dienos iki 2004-ųjų balandžio 30 dienos, todėl negalima nustatyti bendrovės veiklos, turėto turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

Taip pat išaiškinta, jog A.Matulis kompiuterine technika pagamino netikrą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, akcijų perdavimo-priėmimo aktą ir šiuos suklastotus dokumentus pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Valstybinė mokesčių inspekcija buvo inicijavusi bankrotą bendrovei „Raimartas”, tačiau Panevėžio apygardos teismas nesutiko kelti bankroto bylos.

Tuomet jo sprendimas buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui Vilniuje.

Spaudai išplatintame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešime minima, jog dėl šių įvykdytų nusikalstamų veikų A.Matuliui pareikšti kaltinimai pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius – dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir sukčiavimas.

Už apgaulingos apskaitos tvarkymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, už sukčiavimą – iki 8 metų, o už dokumentų suklastojimą – iki 3 metų.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija baudžiamojoje byloje yra pareiškusi daugiau nei 500 000 litų, o bendrovės „Raimartas” administratorius – 118 289 litų vertės civilinį ieškinį.

Darius Krasauskas

„Panevėžio rytas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.