Netikėtai sušlapusios kelnaitės – ne vien išgąsdinto vaiko bėda. Gana dažnai nevalingu pasišlapinimu skundžiasi ir suaugę žmonės: pusamžiai vyrai, žilos močiutės, jaunos mamos ar net dvidešimties nesulaukusios merginos.
Kokios dažniausios šlapimo nelaikymo priežastys? Ką reikėtų žinoti norint šio negalavimo išvengti? Kuo gali padėti gydytojai?
Šia tema kalbamės su Vilniaus universitetinės Santariškių ligoninės medicinos mokslų daktaru gydytoju urologu Arūnu Želviu.
– Gerbiamas daktare, žinome, kad jūs su kolegomis jau kelerius metus gana aktyviai taikote vis naujus gydymo metodus žmonėms, daug kenčiantiems dėl to, kad pačiu netinkamiausiu momentu sušlapo kelnaitės. Dėl ko išsivysto šlapimo nelaikymas ir kaip galima padėti tokiems pacientams?
– Šis negalavimas vargina žmones dažniau, negu atrodo. Vos ne kas kelintas žmogus per gyvenimą patiria „šlapių kelnaičių” sindromą.
Nuo staigaus įtempimo (bėgant sprinto distanciją, atliekant šuolį) arba bėgant ilgą nuotolį, jei šlapimo pūslė nėra visiškai tuščia, truputis šlapimo dažnai išteka nevalingai. Kodėl? Ogi todėl, kad ne visi kūno raumenys vienodai gerai paruošti priimti fizinį krūvį. Įsitempus pilvo presui padidėja spaudimas pilve ir, nesant pakankamai tvirtiems tarpvietės raumenims, šlapimo pūslė paspaudžiama žemyn, šlaplės raukas trumpam atsileidžia. Kokia išeitis? Reikia išmokti stiprinti tarpvietės raumenis. Prieš tai būtina atmesti kitas šlapimo nelaikymo priežastys (šlapimo pūslės uždegimą, akmenis ir pan.).
Sulaikyti šlapimą kartais sunkiai sekasi moterims po gimdymo. Dažniausia to priežastis – pilvo sienos tonuso pablogėjimas bei ūmus dubens organų padėties apsikeitimas; rečiau – kai kurie tarpvietės pažeidimai (patempimai ir plyšimai). Pagalba – speciali mankšta, fizioterapija arba plastinė operacija – paprastai duoda gerų rezultatų.
Šlapimo nelaikymas gali atsirasti ir po mažojo dubens operacijų.
Nevalingą šlapinimąsi gali sąlygoti ir kai kurios stuburo ligos bei traumos., pažeidžiančios nervus, kurie įnervuoja šlapimo pūslę. Kartais tai atsitinka ir po kai kurių stuburo operacijų.
Bene dažniausiai dėl nevalingai ištekančio šlapimo vargsta vyresni žmonės, ypač moterys. Palaipsniui blogėjant pilvo sienos bei tarpvietės raumenų tonusui, pasikeičia mažojo dubens organų (visų pirma šlapimo pūslės bei gimdos) padėtis. Be to, prasidėjus menopauzei dėl moteriškojo hormono estrogeno sumažėjimo dar labiau suglemba gimdos raisčiai bei suplonėja šlapimo pūslės ir šlapimo kanalo gleivinė, blogiau užsidaro šlapimo pūslės raukas. Spaudžiant pasislinkusiai gimdai susikaupęs net nedidelis šlapimo kiekis pradeda ištekėti: iš pradžių tik sunkiai keliant, čiaudint, kosint, o vėliau ir staigesnio judesio metu ar net ramiai vaikštant. Pastaruoju atveju kineziterapija bei kitos nechirurginės priemonės reikiamo efekto nebeduoda, tačiau kvalifikuotai atlikta chirurginė operacija gali pagerinti gyvenimo kokybę.
Visai kitokia pagyvenusių vyrų šlapimo nelaikymo kilmė. Dažniausia to priežastis – gerybinis prostatos išvešėjimas, sukeliantis šlapinimąsi (ypač naktį), o vėliau – visišką šlapimo susilaikymą ar nelaikymą (dėl šlapimo pūslės sienelės pertempimo šlapimo pūslė praranda galimybę susitraukti ir išsituštinti vienu momentu, todėl šlapimas laša beveik nuolat).
Šlapimo nelaikymą gali sukelti augliai, šlapimo takų infekcija, centrinės nervų sistemos ligos ir kt.
Praktika rodo, kad dėl šlapimo nelaikymo vyrai pas urologus ateina dažniau. Moterys (ypač vyresnio amžiaus) ilgą laiką tyliai kenčia, dažnai vengia tuo skųstis, kartais net ima šalintis žmonių, užsidaro savyje ir į gydytoją kreipiasi ligai progresavus.
Nuolat šlampančios kelnaitės – ne gėda, o ligos požymis, ir delsimas kreiptis į gydytoją kartais brangiai kainuoja.
Daiva Visockienė