Kurį laiką tik Pietryčių Azijoje paniką kėlusiam paukščių gripui jau atslinkus ir į Europą, o mokslininkams prabilus apie galimą pasaulinę epidemiją, atsargumo priemonių ėmėsi ir Panevėžys
Apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau parengė per du tūkstančius informacinių lapelių, kuriuose patariama, kaip elgtis naminių paukščių augintojams, supažindinama su šios ligos požymiais, nurodoma, kur kreiptis specialistų pagalbos.
Pasak tarnybos direktoriaus Valdemaro Kontauto, informaciniai lapeliai paukščių laikytojams jau pradėti platinti per seniūnijas, privačius veterinarijos gydytojus, pieno supirkimo punktuose, kaimų parduotuvėse.
Direktoriaus teigimu, lapeliuose akcentuojama, kad paukštininkai savo augintinius laikytų uždarytus pastogėse, neleistų į lauką, taip pat, kad paukščių buvimo vietose apribotų pašalinių asmenų judėjimą, nevartotų vandens iš atvirų šulinių.
Paklaustas, kokie augintinių požymiai jų šeimininkams turėtų sukelti įtarimų dėl paukščių gripo, V.Kontautas sakė, kad dažniausiai sparnuočiai tampa mieguisti, pakinta jų skiauterėlės, barzdelės.
„Žmonės turi būti labai atidūs. Jei paukščių gripo neišvengtume, būtų labai didelių nuostolių. Vakcinos kol kas nėra, todėl aplink ligos židinį net trijų kilometrų spinduliu tektų sunaikinti visus paukščius”, – įspėjo apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.
Įvairių pasaulio valstybių ūkiai dėl paukščių gripo jau patyrė daugiau nei 15 milijardų JAV dolerių nuostolių. Tačiau ekonominiai nuostoliai – jau ne didžiausia su paukščių gripu susijusi grėsmė.
Aukų daugėja
Paukščių gripas – tai infekcija, kurią sukelia vienas iš gripo viruso štamų (A tipo). Ja gali užsikrėsti visų rūšių paukščiai, tačiau jautriausi virusui – naminiai paukščiai (ypač kalakutai ir vištos). Mokslininkai spėja, kad lemtingą vaidmenį infekcijos plitime visame pasaulyje vaidina keliaujantys paukščiai, šiuo metų laiku kaip tik traukiantys į šiltuosius kraštus.
Dar visai neseniai buvo manoma, kad paukščių gripo virusai žmonėms nepavojingi ir užsikrėtus tesukelia tik greitai praeinančius konjunktyvito simptomus, nedidelį negalavimą ir, kartais, silpnai pasireiškiančius respiracinės ligos požymius.
Viskas pasikeitė 1997-aisiais, kai Honkonge paukščių gripu sunkiai susirgo 18 žmonių ir 6 iš jų mirė. Tuomet tyrimai parodė, kad virusas tiesiogiai persiduoda iš paukščių žmogui. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2004 metų vasario 11 dienai Pietryčių Azijos valstybėse buvo užregistruoti ir laboratoriniais tyrimais patvirtinti 20 žmonių susirgimo paukščių gripu atvejų, 16 iš tų atvejų buvo mirtini. Dabartiniais duomenimis, nuo 2003-ųjų pabaigos keturiose Azijos valstybėse nuo paukščių gripo jau mirė 66 žmonės.
Ekspertai sako, kad iki šiol visi susirgusieji paukščių gripu žmonės tiesiogiai kontaktavo su užsikrėtusiais paukščiais, tačiau PSO įspėja, jog oru plintantis virusas iš principo gali būti daug pavojingesnis net už atipinę pneumoniją, arba SARS. Mat mirtingumas nuo paukščių gripo yra daug didesnis negu nuo SARS viruso.
Įspėja apie globalinę epidemiją
Paukščių gripo simptomai niekuo nesiskiria nuo įprastinio: aukšta temperatūra, galvos skausmas, bendras negalavimas, perštėjimas gerklėje, silpnas kosulys. Tačiau ši infekcija nepaprastai pavojinga savo komplikacijomis – vystosi pneumonijos virusas, pažeidžiami inkstai, kepenys, kraują kaupiantys organai. Būtent nuo jų užsikrėtusieji ir miršta.
Itin didelį nerimą medikams kelia tai, kad dabar žmogiškojo ir paukščių gripo virusai cirkuliuoja vienu metu. Susimaišę jie gali mutuoti. O mutavęs virusas gali lengvai persiduoti iš vieno žmogaus kitam. Jei tai įvyks, pasauliui grės pandemija – pasaulinio masto epidemija.
Naujausiais amerikiečių mokslininkų tyrimų duomenimis, iki 50 mln. gyvybių nusinešusi 1918-ųjų ispaniškojo gripo epidemija Europoje – baisiausia žmonijos istorijoje, – irgi buvo sukelta paukščių gripo viruso, kuriam susidarė sąlygos persiduoti iš žmogaus žmogui.
Mūsų dienomis kilus mutavusio paukščių gripo pandemijai jau žūtų nuo 50 iki 150 milijonų žmonių. Prieš kelias dienas PSO ekspertas, britų gydytojas Deividas Nabaras atvirai pripažino, kad pandemijos tikimybė yra labai didelė, ir tik nuo to, kokių profilaktikos priemonių bus imtąsi nedelsiant, priklauso, koks jos atveju bus žuvusiųjų skaičius – ar artimesnis 50-iai, ar 150 milijonų.
Neringa Martinkutė