Nors šiuo metu paskirstyta 34 proc. švietimo ir socialinės integracijos sritims skirtų ES struktūrinių fondų lėšų, regionai tinkamai neišnaudoja esamų galimybių. Pagrindinė parama atitenka aktyviausiems Vilniaus ir Kauno regionams. Atsakingos institucijos, norėdamos paskatinti regionus aktyviau siekti ES paramos, vakar organizavo žiniasklaidos atstovams specialų seminarą ir išvyką po ES lėšomis finansuojamus projektus.
„Visiems regionams yra sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti ES struktūrinių fondų (ES SF) paramos konkursuose, tačiau dėl nepakankamo mažesnių regionų aktyvumo ES lėšomis dar labiau didinama praraja tarp Lietuvos didžiausių miestų ir likusios šalies dalies”, – teigia Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) ES paramos koordinavimo skyriaus vedėjas Aurimas Morkūnas.
Pasak jo, šiuo metu Vilniuje ir Kaune ES SF lėšomis finansuojamiems švietimo ir mokslo projektams atitenka net 85,6 proc. visų iki šiol skirtų paramos lėšų (219,4 mln. Lt), o Panevėžio, Telšių ir Utenos apskritys gauna atitinkamai 0,2, 0,6 ir 0,8 proc. visos paramos. Kiek geresnė padėtis yra Šiaulių apskrities švietimo sektoriuje, kuriam skirta 7,9 proc. paramos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, panaši situacija susiklostė skirstant lėšas socialinės integracijos, neįgaliųjų reabilitacijos ir darbo rinkos plėtros projektams. Vilniaus ir Kauno pareiškėjų įgyvendinamiems projektams atiteko 77,3 proc. (96,6 mln. Lt). Mažiausiai socialinės integracijos ir darbo rinkos plėtrai 2004 m. skirta Telšių ir Utenos regionams: atitinkamai 0,3 ir 0,7 proc. visos paramos.
A. Morkūno teigimu, daugiau lėšų į atokesnius nuo sostinės regionus ateis per valstybinių institucijų vykdomus nacionalinius projektus. Bet regionai galėtų būti aktyvesni, siekdami pritraukti jiems reikalingas investicijas.
Pasak ŠMM bei SADM atstovų, atotrūkį tarp Lietuvos miestų lemia tai, kad mažesnių regionų pareiškėjai turi mažiau žinių ir įgūdžių rengiant paraiškas ES SF paramai gauti. Be to, jiems sudėtingiau gauti profesionalias konsultacijas.
Todėl ŠMM, SADM, Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros ir Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai, siekdami geriau informuoti potencialius pareiškėjus bei visuomenę, spalio 18 d. Vidurio Lietuvos žiniasklaidos atstovus pakvietė į seminarą, kurio metu supažindino žurnalistus su ES SF paramos skyrimo principais ir rezultatais. Seminaro dalyviai apsilankė projektus įgyvendinančiose organizacijose: Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, Lietuvos žemės ūkio universitete, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institute bei susitiko su bendrovės „Ramučių vaistinė” atstovais.
Nepilnamečių tardymo izoliatoriuje žurnalistai stebėjo nuteistuosius, dalyvaujančius praktinių įgūdžių tobulinimo ir paklausios profesijos – duonos gaminių kepėjo – rengimo programoje. Seminaro dalyviai taip pat pamatė, kokiomis sąlygomis gyvena ir mokosi nuteisti nepilnamečiai.
Lietuvos žemės ūkio universitete seminaro dalyviai įvertino už ES SF lėšas įsteigtą Karjeros centrą, bendravo su jo darbuotojais ir studentais. Atnaujintose patalpose įdiegta moderni technika, studentams teikiamos konsultacijos, organizuojami kvalifikacijos tobulinimo kursai specialistams ir specialiosios profesinės studijos. Paramos lėšomis taip pat rekonstruojamos ir nauja įranga aprūpinamos aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos laboratorijos.
Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institute seminaro dalyviai apžiūrėjo naujai įrengiamas laboratorijas, kuriose bus galima atlikti sudėtingus molekulinės biologijos ir ląstelių kultūros tyrimus bei plėtoti kardiologijos mokslą, išgirdo apie naujas programas magistrantūros, doktorantūros ir rezidentūros studentų kvalifikacijai tobulinti.
Kaip veiksmingai panaudoti ES SF lėšas privačiame sektoriuje, renginio dalyviams pademonstravo bendrovė „Ramučių vaistinė”, kuri įgyvendina projektą farmacijos darbuotojų kvalifikacijai kelti. Žurnalistai susipažino su mokymų turiniu ir jų poveikiu vaistinių teikiamų paslaugų kokybei gerinti.
Visi seminaro metu aplankyti projektai finansuojami Europos socialinio fondo ir Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Šie fondai paramą skiria nedarbo, socialinės atskirties mažinimo ir užimtumo problemoms spręsti bei švietimo, profesinio mokymo, studijų bei mokslinių tyrimų kokybei gerinti.