Mirė „perestroikos“ patriarchas A. Jakovlevas

Antradienį mirė sovietinės „perestroikos“ patriarchu laikomas Aleksandras Jakovlevas, kuris kartu su Komunistų partijos vadovu Michailu Gorbačiovu sovietų imperijoje ėmėsi įgyvendinti pertvarkos politiką. Jam buvo 81-eri.

Rusams, kurie devintojo dešimtmečio pabaigoje su nežinomybe stebėjo Komunistų partijos vadovo M. Gorbačiovo atsargius bandymus įkvėpti naują gyvybę sovietinei imperijai, A. Jakovlevas buvo „liberalus“ reformų veidas.

„A. Jakovlevo mirtis yra didelė netektis visiems, kurie savo gyvenimus susiejo su kova dėl laisvės ir demokratijos“, – pareiškė M. Gorbačiovas, kurį citavo „Interfax“ naujienų agentūra.

Mažame sovietinės pertvarkos šalininkų rate A. Jakovlevas buvo atsakingas už „glasnost“ (atvirumo) politiką – vienintelį tikrai sėkmingą „perestroikos“ elementą.

A. Jakovlevas suvaidino lemiamą vaidmenį įgyvendinant daugybę drąsių projektų, padėjusių pagrindus nepriklausomai Rusijos žiniasklaidai, bei apsaugojo rašytojus, teatro vadovus bei filmų kūrėjus, kurie pirmieji išdrįso mene sukritikuoti komunistų dogmas. Vadovaudamas Kremliaus komisijai, atsakingai už politinių aukų reabilitaciją, A. Jakovlevas padėjo atskleisti diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais įvykdytus žiaurumus.

Jis taip pat vadovavo komisijai, kuri viešai paskelbė Molotovo – Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, pagal kuriuos buvo padalyta Lenkija, o Maskva aneksavo Baltijos valstybes.

1991 m. birželį A. Jakovlevas kartu su kitu sovietinių reformų šalininku – tuometiniu užsienio reikalų ministru ir būsimu Gruzijos prezidentu Eduardu Ševarnadze – perspėjo M. Gorbačiovą apie gresiantį griežtų pažiūrų šalininkų perversmą.

A. Jakovlevas Komunistų partiją paliko, likus vos kelioms dienoms iki 1991 m. rugpjūčio pučo. Taip baigėsi jo politinė karjera.

Velionio karjerai itin didelės reikšmės turėjo šeštojo dešimtmečio pabaigoje, Nikitos Chruščiovo valdymo metais, padvelkę liberalūs vėjai. Jis buvo vienas iš pirmųjų žmonių, kuriam leista Jungtinėse Valstijose vienerius metus (1958 – 1959 m.) studijuoti tarptautinių santykių discipliną.

M. Gorbačiovas į savo būsimąjį sąjungininką A. Jakovlevą dėmesį atkreipė 1983-iaisiais, kai aukšto rango partijos pareigūnai apsilankė Kanadoje, kurioje A. Jakovlevas ėjo Sovietų Sąjungos ambasadoriaus pareigas.

Netgi dabar Kremliaus politikai, kurie gailisi Sovietų Sąjungos žlugimo, neneigia jo svarbaus vaidmens Rusijos istorijoje.

„Baigėsi epocha tų, kurie stovėjo Rusijos demokratijos aušroje ir dėl pilietinės visuomenės kūrimo kovojo iki paskutiniųjų“, – pareiškė Vladimiras Pechtinas, įtakingas „Vieningosios Rusijos“ partijos, palaikančios Kremliaus poziciją, narys.

Užuojautą A. Jakovlevo našlei pareiškė ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pažymėjęs, jog jis daug prisidėjo atkuriant šalyje demokratiją, kuriant pilietinę visuomenę bei teisinę valstybę.

A. Jakovlevo įsteigto Tarptautinio demokratijos fondo atstovė spaudai pranešė, kad jis mirė „po ilgos ligos“, tačiau daugiau detalių nepateikė.
2005-10-18 19:30

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.