Trišalė taryba, vienijanti Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovus, vakar nutarė, kad savo sprendimą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo iki 600 litų paskelbs po mėnesio.
Siūlymą didinti minimalų atlyginimą Trišalei tarybai teikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Tiek verslininkai, tiek ir profsąjungos pritaria jos didinimui, tačiau pabrėžia, jog jei Vyriausybė iš tikrųjų norėtų pastorinti dirbančiųjų pinigines, ji turėtų padidinti ne minimalų atlyginimą, nes toks žingsnis garantuoja papildomas pajamas į biudžetą, o nepamokestinamų pajamų dydį.
„Yra visos sąlygos”
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Rimantas Kairelis teigia, kad su socialiniais partneriais yra sutarta, jog minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo klausimas bus svarstomas kasmet.
„Dabar yra pats metas vėl pradėti diskusijas šiuo klausimu. Siūlome MMA nuo kitų metų liepos 1-osios padidinti 50 litų. Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkai buvo atlikę išsamų tyrimą, kurio rezultatai rodė, kad MMA iki 600 litų buvo galima didinti jau pernai”, – „Vakarų ekspresui” sakė ministerijos sekretorius.
Jo minimame tyrime teigiama, kad MMA padidinimas iki 600 litų neturėtų esminės įtakos ekonominei įmonių padėčiai, mat net esant 2002 metų situacijai, toks MMA padidinimas įmonių pelną tesumažintų vidutiniškai 0,3 procentinio punkto.
„Per metus situacija Lietuvoje tikrai nepablogėjo, o tik pagerėjo – bendrojo vidaus produkto augimas yra pakankamai didelis, darbo užmokestis padidėjo apie 10 procentų, tad yra visos sąlygos didinti MMA”, – teigia R. Kairelis.
Anot jo, kadangi daug kur apmokėjimo sistema yra paremta vadinamuoju tinklelio principu, kai nuo MMA priklauso ir kiti atlyginimai, ministerijos inicijuojamas žingsnis paskatins darbdavius didinti algas ir taip galbūt sumažinti emigracijos mastus.
Sekretoriaus tvirtinimu, ministerija esą neturi jokių duomenų, kad MMA nuo liepos 1-osios padidinus iki 550 litų, tai būtų sukėlę neigiamų pasekmių verslui – to neparodė atlikti tyrimai, nepadaugėjo ir bankroto atvejų.
R. Kairelio teigimu, pasiūlymas didinti MMA neliestų politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų, kurių darbo užmokestis priklauso nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Pastarasis jiems nesikeistų ir toliau siektų 430 litų.
Reikėtų išminčių
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Trišalėje taryboje Gražina Gruzdienė teigia, jog profsąjungos pritaria MMA didinimui, tačiau ruošiasi pateikti siūlymą įgyvendinti esmines reformas darbo užmokesčio srityje.
„MMA yra tik vienas segmentas, lašas jūroje. Mes ruošiamės kelti klausimą dėl darbo užmokesčio politikos. Už kvalifikuotą darbą kiekvienoje įmonėje turėtų būti mokama pagal darbo apmokėjimo nuostatus – atlyginimas turėtų priklausyti nuo darbuotojo kvalifikacijos, išsilavinimo, atsakomybės. Kadangi šis klausimas yra sprendžiamas kolektyvinėmis sutartimis, įmonių, kuriose egzistuotų tokia apmokėjimo sistema, nėra daug. Pagal kolektyvinių sutarčių skaičių Lietuva užima paskutinę vietą Europos Sąjungoje. Tad kol nebus išspręsta ši problema, pritariame siekiui didinti MMA ir norime, kad tai būtų padaryta ne nuo kitų metų liepos 1-osios, bet nuo ateinančių metų pradžios”, – sako G. Gruzdienė.
MMA didinimui pritaria ir pramonininkai, ir smulkieji verslininkai.
Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidento Kęstučio Linkaus teigimu, didžioji dalis pramoninkų nebijo MMA didinimo, nes darbuotojams jau seniai moka daugiau. Tai esą įrodo ir vidutinis šalyje mokamas atlyginimas, kuris šiuo metu yra beveik dvigubai didesnis nei MMA.
„Aišku, yra ir tokių įmonių, kuriose egzistuoja vokelių sistema, tad manau, kad MMA didinimas suplonintų tuos vokelius”, – sako K. Linkus.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius taip pat teigiamai vertina siekį padidinti MMA, mat šis rodiklis esą nebevaidina jokio vaidmens.
„Net ir smulkieji verslininkai retai kada darbuotojams moka tik MMA. Tad ir nuo liepos padidinus MMA iki 550 litų nepajutome jokių nepatogumų”, – sako smulkiųjų verslininkų atstovas.
Visgi Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, jog reikėtų įvesti ir MMA taikymo išimtis tuose rajonuose, kuriuose yra labai sudėtinga ekonominė situacija ir darbdaviai neturi galimybės samdyti brangiau apmokamų darbuotojų.
G. Gruzdienė taip pat pripažįsta tokių išimčių būtinybę ir nemato problemų joms įgyvendinti, mat šalies Darbo kodeksas šiuo atžvilgiu yra pakankamai liberalus.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas savo ruožtu akcentuoja, kad nepaisant to, jog šalies ekonominė situacija per pastaruosius porą metų labai pasikeitė, išlieka esminė MMA didinimo žala.
„Tie žmonės, kurie iš tiesų gauna tik MMA, be papildomų atlyginimų vokelyje, atsidurs padidintos rizikos grupėje. Gali atsitikti, kad įmonės atsisakys tokių darbuotojų paslaugų, jei jų sukuriama vertė taps mažesnė nei minimali alga”, – sako ekspertas.
Eina lengviausiu keliu
Kadangi MMA didinimas garantuoja papildomas biudžeto pajamas, G. Gruzdienė manymu, Vyriausybė neturėtų nueiti šiuo lengviausiu keliu. Jei valdžia iš tikrųjų norėtų padėti dirbantiesiems, ji turėtų pakelti nepamokestinamų pajamų dydį.
Tokios pat nuomonės laikosi ir D. Arlauskas bei SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Konfederacija mano, kad realios gyventojų pajamos turi didėti, nes kitaip nebus užtikrinta šalies ekonomikos plėtra. Tačiau gyventojų pajamos turi didėti taip, kaip numatyta Vyriausybės programoje. Joje yra įsipareigojimas net tik pakelti MMA iki 600 litų, bet ir padidinti neapmokestinamąjį minimumą. Šiemet jau padidinus MMA iki 550 litų, verslas atidavė savo duoklę, tad Vyriausybė, norėdama būti sąžininga, turėtų iš savo vidinių rezervų padidinti neapmokestinamąjį minimumą iki 390 litų, kaip ir yra prisižadėjusi”, – teigia D. Arlauskas.
Pasak G. Nausėdos, daugelis valstybių paprastai nustato žemą MMA ribą ir sudaro sąlygas profsąjungų deryboms su darbdaviais. Lietuva, eksperto įsitikinimu, taip pat turėtų eiti tokiu keliu.
„Valstybė, didindama MMA, pasirenka lengviausią išeitį, leidžiančią jai dar ir padidinti biudžeto pajamas. Jeigu nuoširdžiai norima padidinti darbuotojų pajamas, turėtų būti didinamas nepamokestinamasis minimumas”, – tvirtina G. Nausėda.
Nepritariančiųjų MMA reguliavimui teigimu, MMA padidinimas daugiausiai naudos atneš valstybės ir „Sodros” biudžetui, o paties darbuotojo realios pajamos išaugs tik 32 litais.
G. Kadziauskas laikosi nuomonės, kad Vyriausybė, pasinaudodama gera šalies ekonomine situacija, siekia įvykdyti savo priešrinkiminius pažadus ir kartu pasipelnyti.
„Augant šalies ekonomikai didėja ir absoliučios daugumos šalies gyventojų atlyginimai. Juos kelia ne Vyriausybė, didindama MMA, bet rinka. Sąžiningai mokesčius mokančioms Lietuvos bendrovėms, konkuruojančioms su šešėliniu verslu, nei MMA, nei neapmokestinamo minimumo didinimas nepalengvins padėties, neištrauks šešėlinio verslo į dieno šviesą. Vienintelis tinkamas vaistas, galintis atnešti naudos ir eiliniam darbuotojui, ir verslui, – žymus gyventojų pajamų mokesčio bei įmokų „Sodrai” mažinimas”, – teigia G. Kadziauskas.
„Minimumas” – 20 proc. darbuotojų
Statistikos departamento tyrimo duomenimis, Lietuvoje MMA ar mažesnį darbo užmokestį 2004 metų spalį gavo 20 proc. darbuotojų, prieš metus – 18,4 proc.
Daugiausiai MMA gavo viešbučių ir restoranų, pašto darbuotojai, taip pat žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje dirbantys žmonės.
Vyriausybės programoje yra numatyta per šią kadenciją, kuri baigsis 2009-ųjų sausio 1 dieną, MMA padidinti iki 800 litų. Europos Sąjungoje mažesnį už Lietuvos MMA gauna tik Latvijos gyventojai.
Martynas Vainorius