Labiausiai užsiėmusia visuomenės dalimi save vadinantys pramonininkai jaučiasi nebespėjantys sekti sparčios uostamiesčio plėtros.
Jų iniciatyva surengtame posėdyje Klaipėdos valdininkai buvo paprašyti pristatyti miesto plėtros perspektyvas ir vizijas. Susipažinę su tarptautinei nekilnojamojo turto parodai MIPIM, šiemet vykusiai Kanuose, parengta medžiaga bei strateginiais uostamiesčio planais kai kurie pramonininkai teigė, jog įdomiausia jiems – paties miesto plėtros kryptys ateityje. Tai esąs gyvenamųjų kvartalų, rekreacinių ir panašių zonų kūrimas.
Preliminariuose 2004-aisiais parengtuose miesto bendrojo plano sprendiniuose numatyta Klaipėdos gyvenamosios plėtros kryptis – šiaurė. Žmonės į šiaurinę miesto dalį keliasi natūraliai, tačiau, anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo Almanto Mureikos, tai rekomenduoja ir mokslininkai.
Miesto centrą numatoma skirti ne pramonei, o žmonėms. „Niekur pasaulyje miesto centre nesiplečia uostai, jie traukiasi atlaisvindami dešimtis hektarų”, – sakė A. Mureika.
Prie jūros, anot jo, reikėtų įrengti ne keturis, o keturiolika priėjimo kelių. Taip pat išsiplės ir miesto ribos – anksčiau jos ėjo sulig pakrante, o dabar ketinama į Klaipėdos teritoriją įtraukti ir dalį jūros. Apie 1 tūkst. 500 hektarų žemės planuojama gauti iš Klaipėdos rajono. Šiuo metu uostamiestis iš viso užima 9 tūkst. 826 hektarus su miškais ir vidaus vandenimis.
Gyvenamosios statybos plėtra aktyvi ir Klaipėdos rajone – šalia Palangos plento įsigiję ūkines žemes savininkai siekia pakeisti jų paskirtį į gyvenamąją. Tačiau, anot A. Mureikos, nors elektros ir vandentiekio bendrovių pajėgumų plėstis užtektų, tinklams reikėtų daug lėšų. Šioje vietoje esą tilptų net apie 100 tūkst. naujakurių.
Be šių planų pramonininkams buvo pristatytos ir „Pramogų pirso”, Pakrantės tramvajaus bei kitos vizijos.
Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, tokio susitikimo su valdininkais tikrai reikėjo. „Kai kuriuos dalykus mes gerai žinome, nes patys ir inicijuojame, tačiau smulkesnėms įmonėms daug kas čia tikrai buvo nauja ir naudinga”, – sakė A. Kuzmarskis.
Uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, jis yra linkęs ir daugiau bendradarbiauti su verslininkais, kviesti juos į išvykas bei parodą Kanuose, kurioje miestas dalyvaus ir ateinančiais metais.
Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidento Kęstučio Linkaus teigimu, panašūs susitikimai tikriausiai bus organizuojami ir ateityje, galbūt juose bus nagrinėjamos siauresnės temos nei šįkart.
Veiklą ketvirčiais planuojanti asociacija šiemet, paskutinį metų ketvirtį, ketina dar susitikti su socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte. Pagrindinis susitikimo klausimas, anot K. Linkaus, bus ieškoti būdų spręsti darbo jėgos problemai Lietuvoje.
Giedrė Norvilaitė