Testamentų tvirtinimas yra viena populiariausių notarų paslaugų. Kas mėnesį Lietuvos gyventojai notarų biuruose pasirašo kelis tūkstančius dokumentų, kuriuose nurodo, kam paliks savo turtą po mirties.
Dažniausiai iškylančius klausimus sudarant testamentus komentuoja Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narys, Klaipėdos 1 notarų biuro notaras Marius Stračkaitis.
Kas gali sudaryti testamentą, kam jis reikalingas?
Testamentą gali sudaryti kiekvienas veiksnus fizinis asmuo, norintis pats nustatyti, kam atiteks jam priklausantis turtas mirties atveju. Lietuvoje dažniausiai testamentus sudaro vyresni asmenys, tačiau tai gali daryti ir jauni žmonės, nes niekas nėra apsaugotas nuo netikėtų ligų ar nelaimių.
Žmonės kartais vengia surašyti testamentą, nes jų sprendimas vėliau gali pasikeisti.
Žmogus bet kada turi teisę sudarytą testamentą pakeisti, papildyti ar panaikinti. Vėliau sudarytas testamentas panaikina pirmesnį testamentą ar jo dalį, kuri prieštarauja vėlesniam testamentui.
Notarai visada rekomenduoja klientams taip sudaryti testamentą, kad po mirties paveldėtojams nekiltų nepatogumų. Testamente galima parašyti, kas negali pretenduoti į turtą. Taip būtų užkirtas kelias giminių nesutarimams, bylinėjimuisi teismuose.
Ar keičiant testamentą reikia eiti pas tą patį notarą?
Galima kreiptis į bet kurį notarą, tačiau patogiau pas tą patį, kuris rengė pirmąjį testamentą. Informaciją apie testamentus registruojama Centrinėje hipotekos įstaigoje. Taip siekiama išvengti painiavos, galinčios kilti bandant taisyti testamentą arba patvirtinti kelis testamentus pas skirtingus notarus.
Ar galima sužinoti testamento turinį žmogui dar esant gyvam?
Notarai šį dokumentą saugo ir jo turinį atskleidžia tik įpėdiniams po testamento sudarytojo mirties, kai šie pateikia mirties liudijimą.
Kam galima palikti turtą?
Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra ar nėra įpėdiniais pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, labdaros organizacijoms ir kitiems juridiniams asmenims.
Ar galima testamentą surašyti pačiam?
Galima. Notaro dviem egzemplioriais surašyti ir patvirtinti testamentai vadinasi oficialieji. Pačio žmogaus ranka surašytas testamentas vadinamas asmeniniu. Tokiame testamente turi būti nurodytas testamento sudarytojo vardas, pavardė, sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta, išreikšta valia, kam paliekamas turtas. Asmuo turi pats pasirašyti. Tokį testamentą reikėtų perduoti saugoti notarui. To nepadarius, kiltų sunkumų, nes testamentą ne vėliau kaip per vienerius metus po žmogaus mirties turėtų patvirtinti teismas.
Kiek užtrunka parengti testamentą?
Kiekvienas atvejis skirtingas. Tai priklauso nuo žmogaus, ar jis eidamas pas notarą jau yra aiškiai apsisprendęs, kam paliks savo turtą.
Į kurį notarą reikia kreiptis testamento sudarytojui mirus?
Tokiu atveju reikia kreiptis į notaro biurą, kuriam pagal teisingumo ministro įsakymą priklauso aptarnauti rajoną ar gatvę, kurioje buvo paskutinį kartą deklaruota testamento sudarytojo gyvenamoji vieta. Jeigu notaro biuro negalima nustatyti dokumentais, įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskutinės testamento sudarytojo gyvenamosios vietos fakto nustatymo. Tokia tvarka numatyta klientų patogumui, nes jie žino, kur reikia kreiptis norint sužinoti, ar miręs asmuo yra sudaręs testamentą, koks jo turinys. Taip pat užtikrinama, kad visi paveldėtojai gaus, kas jiems priklauso, nes jei keli paveldėtojai kreiptųsi į skirtingus biurus, kiltų grėsmė, kad vienas pirmesnis užvaldytų visą turtą.
Ką turi nuveikti turto paveldėtojas, kad gautų tai, kas jam palikta?
Testamente gali būti nurodytos sąlygas, kurias įpėdinis pagal testamentą privalo įvykdyti, kad galėtų paveldėti. Tiesa, tos sąlygos turėtų būti realios ir įvykdomos, negali prieštarauti įstatymams. Mirus asmeniui, artimieji ar kiti asmenys, kuriems gali būti paliktas turtas, per tris mėnesius turi kreiptis į notarų biurą priimti palikimą.
Kokių dokumentų reikia norint priimti palikimą?
Notaro biure įpėdiniai ar jo įgalioti asmenys turi parašyti pareiškimą apie palikimo priėmimą, pateikti asmens dokumentus, testamento sudarytojo mirties liudijimą, giminystę įrodančius dokumentus, pažymą apie paskutiniąją mirusio gyvenamąją vietą, kad notaras įsitikintų, jog jam priklauso tvarkyti paveldėjimo bylą. Jei paveldėtojas ne giminaitis, giminystę įrodantys dokumentai nereikalingi.
Kas atsitinka jei miręs asmuo palieka nepilnamečius vaikus, o testamente viskas užrašyta, sakykim, Šunų mylėtojų draugijai ar broliui?
Tokiu atveju testamentas vykdomas iš dalies. Amenys, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, turi teisę paveldėti pusę tos turto dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint vadovaujantis įstatymais.
Ką daryti jei paveldėtas turtas ar įmonė yra su skolomis?
Įstatymai neleidžia rinktis. Palikimą reikia priimti visą arba visai atsisakyti. Jei skolų yra daugiau nei vertas turtas, palikimo geriau atsisakyti, nes gali tekti patuštinti ir savo kišenes. Bet kuriuo atveju, tikslingiausia kreiptis į teismą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Tada už skolas atsakysite ne savo, o tik paveldėtu turtu.
Kiek kainuoja notaro paslaugos tvirtinant testamentą, gaunant paveldėjimo liudijimą?
Remiantis Teisingumo ministerijos nustatytais įkainiais, testamento sudarymas kainuoja nuo 30 iki 100 litų. Pareiškimas užvesti paveldėjimo bylą kainuoja 20 litų, paveldėjimo liudijimo išdavimas fiziniams asmenims – nuo 50 iki 100 litų, juridiniams – 0,5 proc. paveldimo turto vertės.
Sigitas Čepaitis