Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, praėjusi savaitė ypatinga buvo tuo, kad itin daug teko kalbėti apie pinigus.
Finansiniai klausimai analizuoti antradienį vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) tarybos posėdyje, ketvirtadienį miesto politikai skirstė viršplanines lėšas, o penktadienį, sakė meras, ant jo stalo jau atgulė Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus parengta ataskaita apie tai, kiek pajamų gavo miestas per devynis šių metų mėnesius.
Vis dėlto, sakė R. Taraškevičius, esama klausimų, kurie šiuo metu gyventojus domina kur kas labiau nei finansiniai miesto laimėjimai. Vienas jų – kada pagaliau bus pradėtas šildymo sezonas?
Žinia, švietimo įstaigoms ši problema neturėtų būti aktuali. Kiekviena jų savo lėšas tvarko savarankiškai, tad pačios gali nuspręsti, pradėti šildyti patalpas ar dar palūkėti.
Kitas klausimas – ar visos įstaigos suspėjo laiku sutvarkyti savo šildymo centrus ir gauti vadinamuosius pasus. „Prieš savaitę, – sakė meras, – kalbėjau, kad kai kurių bendrovių prižiūrimose valdose padėtis ne itin gera. Tačiau per tą laiką situacija pasikeitė iš esmės. Praėjusio pirmadienio duomenimis, jau buvo atlikta 94 proc. darbų, o šiandien, neabejoju, baigti ir visi likusieji. Taigi techninių kliūčių šildymo sezonui pradėti nėra.”
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, šildymą galima pradėti tada, kai tris dienas iš eilės vidutinė paros temperatūra neviršija 10 laipsnių šilumos. „Spalio 11 dieną, – sakė R. Taraškevičius, – vidutinė paros temperatūra buvo 10,7, spalio 12-ąją – 9,7, 13-ąją – 9,8 laipsnio šilumos. Turiu susirinkęs kelių šaltinių pateiktas prognozes. Tendencija aiški – orai akivaizdžiai vėsta. Ryškaus temperatūros kritimo turėtume sulaukti jau šios savaitės viduryje.”
Anot R. Taraškevičiaus, dėl šio klausimo buvo tartasi dar penktadienį, o potvarkis dėl šildymo sezono pradžios turėtų būti pasirašytas šiandien arba rytoj.
„Žinia, – sakė meras, – įstatymo, kuriuo būtų nustatoma šildymo sezono pradžia, šiandien nėra. Šildytis galima kada tik panorėjus. Tačiau esama ir kitos medalio pusės – kompensacijos socialiai remtiniems žmonėms pradedamos mokėti tik miesto valdžiai oficialiai paskelbus šildymo sezono pradžią.”
Geriau dirbi – labiau spaudžia
Pasak R. Taraškevičiaus, antradienį vykusiame LSA tarybos posėdyje buvo pritarta Savivaldybių biudžetų pajamų metodikos įstatymo pataisoms, taip pat palaikymo susilaukė ir planuojamas ateinančių metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas.
„Įdomiai buvo balsuojama, – sakė R. Taraškevičius. – Šiandien Lietuvoje yra 60 savivaldybių. 35-ių iš jų atstovai balsavo „už”, likusiųjų, tarp kurių – didžiausi šalies miestai, arba balsavo „prieš”, arba susilaikė. Aš už sprendimo projektą tikrai nebalsavau. Tokio savo sprendimo priežastis išsamiai išdėsčiau dar praėjusią savaitę.”
Pasak uostamiesčio mero, paanalizavus 2006 metų savivaldybių biudžetus galima padaryti vieną išvadą – kuo geriau dirbi, tuo labiau esi spaudžiamas.
„Šiais metais buvo numatyta biudžeto augimą didinti ne daugiau nei 7 proc., t.y. viršijus leistinus 7 proc. lėšos turėjo būti grąžinamos ir perskirstomos. Šiuo metu yra svarstomos įstatymo pataisa, kuri tokį apribojimą panaikintų. Tačiau Finansų ministerija pateikė savo pasiūlymą – augimą riboti iki 19 proc., o tai, kas daugiau, – vėl perskirstyti.”
Pasak R. Taraškevičiaus, tai galima paaiškinti konkrečiu pavyzdžiu. „Jau suplanuota, kad ateinančių metų Klaipėdos savivaldybės biudžetas didės 35 proc. Atseit mes daugiau parduosim sklypų, sėkmingai rinksim gyventojų pajamų mokestį, daugiau gausim dividendų ir t. t. Kadangi biudžeto augimas galimas ne didesnis nei 19 proc., vadinasi, likusius 16 proc. turėsime grąžinti į valstybės biudžetą. Grąžintina suma – 16 mln. 258 tūkst. litų. Ir tą privalėsime padaryti neatsižvelgdami į tai, pavyks prognozuojamas pajamas surinkti ar ne, – kiekvieną ketvirtį atseikėti po 4 milijonus”, – piktinosi uostamiesčio vadovas.
Anot R. Taraškevičiaus, esama ir dar vieno įdomaus momento. Pavyzdžiui, už Klaipėdą kur kas didesnis Kaunas privalės grąžinti mažiau – 13 mln. 610 tūkst. „Finansų ministerijos specialistai, paklausti, kodėl taip yra, atsakė labai gražiai – jūs gerai dirbate”, – ironizavo miesto galva.
R. Taraškevičius teigė suprantąs, kad ne visi turi uostus bei tokių galimybių kaip Klaipėda, tačiau bent jau didieji šalies miestai tą naštą galėtų dalytis daugiau ar mažiau proporcingai.
Biudžetas – puikiai
Pasak R. Taraškevičiaus, esama ir gerų naujienų. Finansų skyriaus pateiktais duomenimis, miestas devynių mėnesių biudžeto pajamų planą įvykdė 109,5 proc. Metinis pajamų planas įvykdytas 81,8 proc. (2004-aisiais buvo 76,9 proc.) Nuo metų pradžios gauta per 16 mln. viršplaninių pajamų.
Ypač sėkmingai renkami mokesčiai bei kitos pajamos Savivaldybės savarankiškoms ir iš dalies savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Jų planas įvykdytas net 120,4 proc.
Sėkmingai vykdomas pajamų planas, sakė R. Taraškevičius, leidžia metų eigoje papildomai finansuoti menkiau aprūpintas sritis. „Štai ir praėjusį ketvirtadienį miesto politikai paskirstė apie 7 mln. litų viršplaninių pajamų. Kliuvo jų ir švietimui (2,5 mln. Lt), ir sporto (1,6 mln. Lt), kultūros, gydymo įstaigoms, miesto tvarkytojams (1,5 mln. Lt)”, – džiaugėsi Klaipėdos meras.
Drausmins greičio mėgėjus
Anot R. Taraškevičiaus, praėjusią savaitę įvyko labai svarbus pokalbis su Klaipėdos VPK viršininku Benonu Ivanausku. Per jį buvo aptartas saugaus eismo priemonių diegimo Klaipėdos mieste planas.
Klaipėdoje, pasakojo R. Taraškevičius, kaip ir kituose šalies didmiesčiuose, ketinama sumontuoti greičio matuoklius.
Imtis tokių priemonių, sakė R. Taraškevičius, paskatino nelinksma statistika: 2004 metais uostamiestyje buvo užfiksuoti 11 tūkst. 396 Kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejai, iš kurių – net 4 tūkst. 463 viršijus greitį. Per didelis greitis dažnai tampa neatitaisomos nelaimės priežastimi.
Planuojama įsigyti automatinė eismo priežiūros sistema, pasak R. Taraškevičiaus, nėra pigi. Jei miesto Taryba šiam sumanymui pritars, ji Savivaldybei atsieis apie milijoną litų.
Anot R. Taraškevičiaus, greičio matuokliai uostamiestyje turėtų atsirasti jau ateinančiais metais.
Vilija Šilinienė