Kuršių marios dar laukia turistų antplūdžio

Paplaukiojus Lietuvos ir Kaliningrado srities Kuršių mariomis ir į ją įtekančiais vandenimis, susidarė bendras įspūdis, kad poilsiui ir turizmui tiek vienoje, tiek kitoje pusėje marios panaudojamos nepakankamai.

Lietuvoje su Kuršių mariomis susijęs turizmas vystosi intensyviau, Kaliningrado srityje jo beveik nėra. Abiejose pusėse Kuršių marios išnaudojamos netgi labiau nei reikėtų žvejybai. Kuršių mariose tenka gana smarkiai manevruoti laiveliams norint praplaukti pro tinklais užstatytus vandenis.

Kuršių marios nuolat seklėja

Iš 1584 kvadratinių kilometrų Kuršių marių Lietuvai priklauso mažiau nei trečdalis – 413 kvadratinių kilometrų. Maždaug prieš 4–5 tūkst. metų susiformavusios, nuo Baltijos jūros siaura ir ilga smėlio nerija atskirtos Kuršių marios pasaulyje yra antra pagal dydį lagūna. Bendras Kuršių marių kranto linijos ilgis yra 324 kilometrai. Iš jų Lietuvoje apie 100 kilometrų.

Į Kuršių marias įteka Nemunas bei dar 24 mažos upės ir upeliai, o vandens perteklius nuteka giliu Klaipėdos sąsiauriu. Yra ketinimų dar vieną nutekėjimo vietą įrengti Kaliningrado srities pusėje perkasus Kuršių neriją. Manoma, kad tai suintensyvintų turistinę laivybą Kaliningrado srities Kuršių marių dalyje. Tačiau tai brangus projektas, susijęs su aplinkosauga, ir vargu ar Rusijos federaliniame biudžete jam greitai atsiras pinigų.

Kuršių marios yra seklios – didžiausias gylis – 5,8 metro Lietuvos dalyje, ties siena su Kaliningrado sritimi – 5,2 metro. Mariose kaupiasi upių atnešamos dugno nuosėdos, todėl jų gylis vis mažėja. Upės atneša per metus 14–33 kubinių kilometrų vandens, per Klaipėdos sąsiaurį įteka dar 5,5 kubinio kilometro jūros vandens. Vidutiniškai 22 kubiniai kilometrai vandens nuteka į Baltijos jūrą, o kiek daugiau nei vienas kubinis kilometras išgaruoja.

Kuršių marioms būdingi dideli vandens lygio pokyčiai: priklausomai nuo Nemuno tėkmės, vėjo krypties ir jūros lygio Kuršių marių vanduo gali pakilti net 2,4 metro.

Kai kuriuose uosteliuose jau ankšta

Turizmo reikmėms labiau panaudojama lietuviškoji Kuršių marių dalis. Prie Kuršių marių yra trys pagrindinės turizmo reikmėms naudojamų laivų laikymo vietos – Klaipėdoje, Nidoje ir Minijos (Mingės) kaime. Čia esančiuose jachtklubuose ir uosteliuose yra tiek jachtų, tiek motorinių laivų. Vasarą šiuose uosteliuose jau netgi darosi ankšta, ypač Nidoje.

Mažesni uosteliai, kur galima pamatyti turizmui naudojamų laivų, yra Juodkrantėje, Pervalkoje, Uostadvaryje, Šilutėje, Pakalnės upėje Rusnėje ir prie Nemuno deltos regioninio parko administracijos (buvusi vila), Rusnėje, Atmatos upėje, Minijoje prie Kintų tvenkinių, taip pat Kuršių mariose prie Ventės (Šarūno Laužiko poilsiavietė), Šturmuose, Drevernoje. Problemiški yra uosteliai prie Kuršių marių. Pavyzdžiui, Š.Laužiko prieplauka po didesnių audrų nuolat užnešama. Stengiamasi, kad prie tos prieplaukos būtų 1,5 metro gylis. Problemiška ir Šturmų prieplauka, kur taip pat nedidelis gylis. Dėl to vieno iš vandens turizmo pradininkų Nemuno žemupyje Alfonso Pekarsko laivai „Perloja” ir „Šturmai” dažniausiai stovi Minijos (Mingės) kaime.

Planuojama, kad ateityje uosteliai, kur galėtų švartuotis ir turistiniai laivai, turėtų atsirasti Klaipėdoje už Kiaulės Nugaros (čia bus pastatyta nauja mažųjų laivų prieplauka), taip pat Smiltynėje, buvusiose tarybinių laikų laivų kapinėse. Taip pat parengti arba rengiami Preilos, Svencelės, Kintų uostelių atkūrimo planai. Nedidelis uostelis, kur gali įplaukti motoriniai laivai yra tarp Ventės švyturio ir Kniaupo įlankos.

Vidaus vandenų laivybos inspekcijos skyriaus viršininko pavaduotojas Jonas Lukša teigė, kad nors prie Kuršių marių ir veikia uosteliai, tačiau dauguma jų juridiškai neįregistruoti, nesutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai.

Nors uosteliai juridiškai ir nesutvarkyti, tačiau, palyginti su uostelių kiekiu Kaliningrado srities dalyje, Lietuvoje jų daugiau. Taip pat uosteliai geriau ir atrodo. Tokių kaip Zelenogradske, kur laivai švartuojami prie krantinės, sukaltos iš lentų, pas mus beveik nepamatysi. Tiesa, tvarkos dar trūksta. Nemaloniai nuteikė tai, kad Rusnėje prie istorinio pašto pastato apleista griūva prieplaukos, kur švartuodavosi keleiviniai laivai, dalis.

Turistinių laivų daugėja

Lietuvos vidaus vandenų registre įregistruota daugiau kaip šimtas turizmo reikmėms pritaikytų didesnių laivų. Toks laivų kiekis dar yra per mažas, nes kainos už pasiplaukiojimą dar gana didelės. Pavyzdžiui, Nidoje vienai dienai, maždaug 8 val. išsinuomoti turistinį laivelį, kuris nuplukdytų į Nemuno žemupį ir parplukdytų atgal į Nidą, kainuoja nuo 600 iki 1000 litų. Kaliningrado srityje panašiai pramogai laivelį, tiesa, gal kiek mažiau pritaikytą turizmo reikmėms, galima surasti už 3-4 kartus mažesnę kainą.

J.Lukša teigė, kad Kuršių marių ir Nemuno žemupio zonoje laivų, kurie tarnautų turizmo reikmėms, smarkiai daugėja. Atsiranda ir naujų vakarietiškų pramoginių katerių. Tačiau dažniausiai naudojami pigesni rusų gamybos laivai arba perdaryti iš įvairių plaukiojimo priemonių. Turizmo reikmėms jau pradėti naudoti ir Kuršių marių žvejų botai. Pavasarį ir rudenį jais žvejojama, o vasarą, papildomai paaukštinus bortus, plukdomi turistai. Gana dažnai tokiais laivais pažvejoti į marias plaukia žvejai mėgėjai. Šiomis dienomis Kuršių mariose ypač populiari ešerių žvejyba. Praėjusį savaitgalį Kuršių mariose tarp Nidos ir Preilos teko matyti apie dešimt pramoginių laivų, kurie plukdė žvejus mėgėjus.

Nauji vandens turizmo maršrutai

Nėra jokių abejonių, kad turizmas Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje sparčiai vystysis. Jį gali paskatinti ir įvairūs Europos Sąjungos fondai. Savivaldybėse, ypač Klaipėdos ir Šilutės rajonų bei Neringos ir Klaipėdos miestų, daugelis turizmo projektų susiję su vandens turizmu.

Nuo šių metų vidurio pagal TACIS programą vykdomas projektas „Vandens turizmo infrastruktūros Rusijos ir Lietuvos pasienio regionuose, Kuršių mariose plėtra”. Pagal šį projektą ketinama paruošti Nidos ir Zelenogradsko uostų rekonstrukcijos planus, įrengti Rybačio pasienio praleidimo punktą, kur galėtų atplaukti ir sienos kirtimo procedūras forminti laivai tiek iš Lietuvos, tiek iš Kaliningrado srities. Taip pat planuojama parengti išsamią vieningą Kuršių marių lociją.

Prieš tris savaites vyko ekspedicija Kaliningrado srities Kuršių marių vandenyse ir į jas įtekančiomis upėmis bei kanalais. Apie laivybos ypatumus Kaliningrado srities vandenyse rašėme rugsėjo 30 dienos „Jūroje”. Praėjusį savaitgalį ekspedicija vyko Lietuvos Kuršių marių dalyje ir Nemuno žemupyje. Su nedideliu laiveliu „Sambija”, kurio gramzda 75 centimetrai, pabandėme Nemuno žemupiu – Vytiniu, Skirvyte ir Atmata apiplaukti Rusnės salą. Tai padaryti pavyko, tačiau keliose vietose laivelis kabino dugną. Sudėtingiausia yra įplaukti iš Kuršių marių į Vytinį ir iš Vytinio į Skirvytę. Lengviausia plaukti Atmatos upe, nes Vidaus vandens kelių direkcija ten tikrina gylį ir yra pastačiusi bujas, o šiemet buvo gilintos Atmatos žiotys. Skirvytė nėra gilinama, maždaug prieš penketą metų gilintos tik Vytinio žiotys.

Vidaus vandenų laivybos inspekcijos pramoginių laivų valstybinis inspektorius Eugenijus Macijauskas teigė, kad laivai su turistais aplink Rusnės salą plaukia gana retai. Šios upės nėra palankios laivybai – ypač Skirvytė, kur po kiekvieno potvynio keičiasi vaga. Taip pat Skirvytės upe eina siena su Rusijos Kaliningrado sritimi, todėl norint ja plaukti reikia derinti su pasieniečiais. Paprastai dieną pasieniečiai leidžia turistiniams laivams nesustojus praplaukti šia upe.

Bent kartą praplaukti Vytiniu ir Skirvyte tikrai verta. Nuo Vytinio atsiveria tarsi senovinio pasaulio vaizdai. Abipus upės daug medžių sąvartų. Yra ir prieškarinės civilizacijos pėdsakų – medžiais apaugusiuose krantuose iš vokiečių laikų išlikusios betoninės krantinės. Taip pat matosi garsioji Briedžių sala – tarybinių laikų partinių darbuotojų mėgstama medžioklės vieta. Skirvytės pakrantėse, ypač Lietuvos pusėje, yra gana daug žvejų. Rusijos pusės pakrantėse karaliauja galvijai, toliau nuo Skirvytės yra miškas ir pelkynai. Įdomu tai, kad Rusijos pusėje iki pat Skirvytės ties Rusne eina, bet jau pažymėta žemėlapyje, asfaltkelis, kuris jungia prie Nemuno esantį Jasnoje miestelį (jis matomas Lietuvos pusėje iš Šilininkų poilsiavietės), Slavską ir Sovetską. Tarybiniais laikais yra buvę minčių ties Rusne pastatyti tiltą per Skirvytę.

Kaliningrado srityje yra žymiai daugiau vandens turizmui tinkamų upių ir kanalų. Tačiau ir mes dar ne viską, ką turime, išnaudojame. Įdomus vandens turizmo maršrutas galėtų būti iš Atmatos Minijos upe ir Karaliaus Vilhelmo kanalu iki Klaipėdos. Tačiau ties Klaipėda kelią užkerta III miesto vandenvietė. Galbūt kada nors ateis laikas miestiečiams įvertinti, kas geriau – gerti vandenį iš durpyno ar plaukioti tam pritaikytais turistiniais laivais iš Klaipėdos į sparčiai besivystantį Minijos (Mingės) kaimą.

Vidmantas Matutis